# Barselonos mokslininkai tiria, kaip plikas Dangun Žengimo salos kalnas virto debesų mišku

> Barselonos Pompeu Fabra universiteto (UPF) tyrėjai spalį pristatė tyrimą apie Dangun Žengimo salą Atlanto vandenyne, kurioje britai XIX a. ant plikos vulkaninės uolos užaugino debesų mišką. Mėnesį saloje dirbę mokslininkai nori suprasti, kaip vyko šis virsmas, ir pritaikyti žinias nykstančioms ekosistemoms atkurti.

- Paskelbta: 2026 m. spalio 15 d.
- Autorius: emo.lt redakcija
- Kategorija: Gamta ir aplinka
- Originalus adresas: https://emo.lt/gamta/dangun-zengimo-sala-debesu-miskas

## Svarbiausia

- Charlesas Darwinas 1836 m. apgailestavo, kad Dangun Žengimo saloje nėra medžių, o 1847 m. iš Kew botanikos sodo atkeliavo pirmoji medžių siunta.
- Sodinimas truko maždaug 50 metų: į salą atvežta daugiau nei 220 augalų rūšių iš viso pasaulio, o virš 660 m dabar auga tankus debesų miškas.
- UPF ir IBE tyrėjai Víctoras Maullas ir Nastassia Knödlseder mėnesį dirbo saloje, studijavo archyvų dokumentus ir ruošiasi ištirti dirvožemio mikroorganizmus.
- Mokslininkai kuria modelius, kurie parodytų, ar galima apgręžti dykumėjimo ir klimato kaitos alinamų ekosistemų nykimą.
- Miškas išstūmė didžiąją dalį vietinės augmenijos, todėl salos gamtosaugininkai saugo kritiškai nykstančius endeminius paparčius.

Dangun Žengimo saloje, Atlanto vandenyno viduryje, iš miško į dykumą galima nueiti pėsčiomis. „Ten vos per dešimt minučių iš drėgnojo miško, kuriame kiaurai peršlampi, gali patekti į pačią atšiauriausią dykumą“, - [Evoliucinės biologijos instituto (IBE) pranešime](https://www.ibe.upf-csic.es/home/-/asset_publisher/T2caeLMECPvW/content/trip-to-ascension-the-island-that-has-gone-from-being-a-desert-to-a-lush-forest-thanks-to-an-engineering-process/maximized) sakė Víctoras Maullas, ką tik baigęs doktorantūrą Barselonos Pompeu Fabra universitete (UPF).

Toks kraštovaizdis nėra vien gamtos kūrinys. Žaliąjį kalną, aukščiausią salos viršūnę, XIX a. miškais apsodino britai, įkvėpti Charleso Darwino ir Josepho Daltono Hookerio. Dabar V. Maullas su kolegomis šį virsmą tiria kaip modelį: jie nori suprasti, ar panašiai būtų galima atgaivinti dykumėjimo ir klimato kaitos alinamas ekosistemas.

## Kodėl Dangun Žengimo sala domina ekosistemų tyrėjus?

Dangun Žengimo sala tyrėjams įdomi, nes tai viena iš nedaugelio, o gal ir vienintelė vieta Žemėje, kur ekosistema tyčia ir su išsamiais dokumentais pakeista priešinga nei įprasta kryptimi: iš beveik plikos uolos į drėgną mišką. Taip salą apibūdina IBE, bendras Ispanijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos (CSIC) ir UPF institutas.

V. Maullas dirba IBE Sudėtingųjų sistemų laboratorijoje, o jo disertacijai vadovavo Katalonijos mokslinių tyrimų ir pažangiųjų studijų institucijos (ICREA) tyrėjas Ricardas Solé. Laboratorija kuria paprastus matematinius modelius, kurie aiškina, kaip keičiasi ekosistemos. „Paprastai modeliuojame ekosistemas, kurios nyksta, o Dangun Žengimo salos atveju turime galimybę suprasti atvirkštinį procesą ir pamatyti, ar galime žlugimą apgręžti“, - aiškino V. Maullas.

Tai svarbu ne vienai salai. [IBE duomenimis](https://www.ibe.upf-csic.es/home/-/asset_publisher/T2caeLMECPvW/content/the-distribution-of-vegetation-acts-as-a-firebreak-against-the-collapse-of-arid-ecosystems/maximized), klimato krizė didina sausras ir gali sukelti staigų sausringų ekosistemų dykumėjimą, o tokiose vietovėse gyvena trečdalis pasaulio gyventojų. R. Solé laboratorija 2026 m. rugpjūtį žurnale [*Biology Direct*](https://doi.org/10.1186/s13062-026-00919-9) paskelbė modelį, kaip sausringų kraštų dirvožemio mikrobai galėtų padėti dirvai geriau sulaikyti vandenį. Dangun Žengimo salą R. Solé, V. Maullas ir kolegos jau [2024 m. apžvalgoje](https://europepmc.org/article/PMC/PMC11669164) minėjo kaip ekosistemą, kuri atsirado dirbtinai sujungus į salą atvežtas svetimas rūšis.

## Kaip plika vulkaninė uola virto debesų mišku?

Dangun Žengimo salos Žaliasis kalnas apaugo mišku per maždaug 50 metų trukusį sodinimą, kurį britai pradėjo XIX a. viduryje. Pati sala yra maždaug prieš milijoną metų susidariusio 3 200 m aukščio ugnikalnio viršūnė. Didžioji ugnikalnio dalis slypi po vandeniu, o aukščiausias jo taškas virš jūros yra 859 m Žaliasis kalnas, [nurodo salos vyriausybė](https://www.ascension.gov.ac/map-marker/green-mountain).

XIX a. pradžios lankytojai salą apibūdino kaip itin pliką. Tik aukštesniuose Žaliojo kalno šlaituose augo saujelė rūšių: daugiausia paparčiai, samanos ir kelios žolės, dauguma jų endeminės, t. y. aptinkamos tik šioje saloje.

Charlesas Darwinas salą aplankė 1836 m. Jis gyrė jūrų pėstininkų daržą ant kalno, kuriame įgulai augo daržovės ir vaisiai, bet apgailestavo, kad saloje nėra medžių. 1843 m. salą aplankė jo artimas draugas botanikas Josephas Daltonas Hookeris, vėliau tapęs Kew karališkojo botanikos sodo Londone direktoriumi. Jis pasiūlė sodinti medžius, kad padaugėtų kritulių, apželdinti stačius šlaitus, kad jų neardytų erozija, ir auginti įvairius maistinius augalus.

1847 m. iš Kew į salą atkeliavo pirmoji medžių siunta, o saloje tarnavę kariniai jūreiviai juos sodino po visą Žaliąjį kalną be griežto plano. Per kelerius metus į kalną pateko daugiau nei 220 augalų rūšių iš viso pasaulio. Laivai gabeno sėklas ir daigus iš Europos, Pietų Afrikos ir Argentinos botanikos sodų, o vien Kew atsiuntė daugiau nei 330 augalų. Išliko tik atspariausios rūšys, ir prasidėjo grandininė reakcija: augalai sparčiai augo, kūrė dirvožemį ir plito toliau, rašoma [Žaliojo kalno nacionalinio parko valdymo plane](https://www.ascension.gov.ac/wp-content/uploads/2023/05/Green-Mountain-NP-Management-Plan-May-23-compressed.pub_.pdf).

Miškai turėjo sulaikyti ir išlaikyti drėgmę, sustiprinti lietų ir pagerinti dirvožemį, kad sala taptų palankesnė augalams, [rašo NASA](https://science.nasa.gov/earth/earth-observatory/greening-ascension-island-87835/).

![Palydovinė nuotrauka: vulkaninė sala vandenyne, viduryje ryškiai žalias kalnas, pakraščiai pilki ir juodi](https://emo.lt/storage/articles/photos/dangun-zengimo-sala-debesu-miskas-palydovas-ycpd1m.jpg)

Dangun Žengimo sala iš kosmoso 2010 m. kovo 11 d. Tamsiai žali plotai yra miškai Žaliojo kalno viršūnėje, rudi ir juodi - plika lava. Spalvos imituoja natūralias. Nuotrauka: [NASA Earth Observatory / Jesse Allen](https://science.nasa.gov/earth/earth-observatory/greening-ascension-island-87835/), viešasis domenas## Kaip Žaliasis kalnas atrodo dabar?

Dabar Žaliojo kalno viršutinę dalį dengia tankus miškas, o žemumose tebėra sausos lavos ir pelenų lygumos. Salos vyriausybės [leidinio](https://www.ascension.gov.ac/wp-content/uploads/2019/07/AI-GMPlants8pp-Proof-0207.pdf) duomenimis, žemiau 330 m auga žolės ir sausrai atsparūs spygliuoti krūmai. 330-630 m aukštyje augmenija tankesnė: opuntijos, kadagiai, kazuarinos ir akacijos. Virš 660 m prasideda rūko zona, kurią visiškai dengia medžiai ir krūmai, o pačioje viršūnėje auga XIX a. pabaigoje pasodintas bambukų miškas.

Ši zona vadinama debesų mišku, nes viršūnės šlaitus taip dažnai gaubia debesys, kad juose [nuolat drėgna](https://www.ascension.gov.ac/flora-and-fauna/montane-mist-region). Nuo 2005 m. Žaliasis kalnas yra nacionalinis parkas. Salos vyriausybė jį vadina vieninteliu žinomu žmogaus sukurtu debesų mišku, kuris gali padėti ieškoti, kaip tvarkyti buveines kintant klimatui.

![Nuo žalio šlaito su paparčiais ir spygliuočiais matyti rausvi ugnikalnių kūgiai, lavos lygumos ir jūra](https://emo.lt/storage/articles/photos/dangun-zengimo-sala-debesu-miskas-vaizdas-ppqh5u.jpg)

Vaizdas nuo Žaliojo kalno: viršutiniai šlaitai apaugę, o žemiau driekiasi beveik pliki pelenų kūgiai ir lavos laukai. Nuotrauka: [LordHarris / Wikimedia Commons](https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Green_Mountain3.JPG), [CC BY-SA](https://creativecommons.org/licenses/by-sa/3.0/)Ekologai šį mišką tyrinėja ne pirmą dešimtmetį. Davidas M. Wilkinsonas dar 2004 m. žurnale *Journal of Biogeography* pažymėjo, kad čia atsirado atogrąžų miškas iš rūšių, kurios niekada nesivystė kartu, ir kad jis sugeria anglies dioksidą.

## Ką mokslininkai veikė saloje?

V. Maullas ir UPF Sintetinės biologijos laboratorijos podoktorantūros tyrėja Nastassia Knödlseder mėnesį praleido Dangun Žengimo saloje. Kartu su salos vyriausybe ir jos gamtosaugos skyriumi jie tyrė salos virsmą istoriniu, ekologiniu ir mikrobiologiniu požiūriu.

Tyrėjai peržiūrėjo nacionaliniuose archyvuose saugomus jūrlapius, laivų žurnalus ir ranka rašytus laiškus, kuriuose aprašytas visas sodinimo darbas. Jie turėtų parodyti, kaip sodinimas buvo organizuotas.

Antroji tyrimo dalis yra dirvožemio mikrobiomas, t. y. dirvoje gyvenančių mikroorganizmų bendrija, kurią tyrėjai laiko bet kurios ekosistemos pagrindu. Pasak N. Knödlseder, dirvožemis kinta pagal turimas maistingąsias medžiagas, todėl jame galima pastebėti greitus ekosistemos pokyčius. Mėginius iš skirtingų salos vietų analizuos Sevilijos gamtos išteklių ir agrobiologijos instituto BioFun laboratorija.

„Modelis, su kuriuo dirbame, paaiškina vieną vietinį atvejį, bet viską, ką sužinosime iš Dangun Žengimo salos, norime perduoti pasauliui“, - sakė V. Maullas. Tyrimo rezultatai dar nepaskelbti: kol kas mokslininkai pristatė lauko darbus ir tolesnį planą.

## Ką prarado salos endeminiai augalai?

Žaliojo kalno miškas turi ir kainą: atvežti augalai išstūmė didžiąją dalį vietinės augmenijos. Salos vyriausybės duomenimis, pirminė rūko zonos augalija buvo be medžių, joje vyravo paparčiai ir samanūnai, tarp jų kelios endeminės rūšys. Dabar šias buveines beveik visur pakeitė nauja atvežtinių medžių, krūmų ir žolių ekosistema, o pirminė augmenija išliko tik keliose vietose ant atviriausių šlaitų ir uolų.

Salos vyriausybė neslepia, kad vieni Žaliąjį kalną laiko didžiuliu ekologiniu eksperimentu, kiti - žmogaus sukelta biologine invazija, pakenkusia nepaliestai salos gamtai.

Vis dėlto rūko zona tebėra salos augalų įvairovės centras. Žaliajame kalne auga šeši iš septynių išlikusių salos endeminių induočių augalų ir 15 endeminių samanūnų rūšių. Didžiausias iš jų yra kritiškai nykstantis papartis *Ptisana purpurascens*, kurio lapai užauga iki metro ilgio. Jis [auga tik drėgnuose, rūko gaubiamuose šlaituose](https://www.ascension.gov.ac/flora-and-fauna/purple-fern) prie viršūnės. Mažytis papartis *Anogramma ascensionis* buvo laikomas išnykusiu, kol 2009 m. per kasmetinį augalų surašymą botanikai jį [vėl rado](https://www.ascension.gov.ac/flora-and-fauna/ascension-parsley-fern).

![Didelis papartis su ilgais plunksniškais lapais auga apskritame apsauginiame vielos tinkle](https://emo.lt/storage/articles/photos/dangun-zengimo-sala-debesu-miskas-papartis-k19wwq.jpg)

Endeminis papartis Marattia purpurascens, dabar vadinamas Ptisana purpurascens. Salos gamtosaugininkų auginamas augalas 2009 m. Nuotrauka: [Drew Avery / Wikimedia Commons](https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Marattia_purpurascens.jpg), [CC BY](https://creativecommons.org/licenses/by/2.0/)Kai kurios atvežtinės rūšys endemikams net padeda. Papartis *Stenogrammitis ascensionensis* anksčiau augo ant samanotų uolų, o dabar įsikūrė ant apsamanojusių šakų ir bambukų stiebų, kur jo nepasiekia avys ir triušiai. Salos gamtosaugininkai šalina invazinius augalus, o endeminių augalų atkūrimo plotus aptveria nuo ganomų gyvūnų.

Žaliasis kalnas skaičiais

- 1836 m. salą aplankė Charlesas Darwinas
- 1847 m. iš Kew atkeliavo pirmoji medžių siunta
- Daugiau nei 220 atvežtinių augalų rūšių pasodinta kalne
- 859 m siekia Žaliojo kalno viršūnė
- 6 iš 7 išlikusių endeminių induočių augalų auga kalne
- Iki 200 m aukščiau iki amžiaus pabaigos gali pakilti debesys

## Kas laukia Žaliojo kalno debesų miško?

Didžiausia grėsmė Žaliojo kalno debesų miškui yra klimato kaita. Nacionalinio parko valdymo plane rašoma, kad iki šio amžiaus pabaigos debesys vidutiniškai gali pakilti iki 200 m aukščiau nei dabar, todėl rūkas kalnuose taps gerokai retesnis. O rūkas viršutiniams šlaitams yra pagrindinis drėgmės šaltinis.

Todėl salos gamtosaugininkai planuoja toliau sodinti naudingus atvežtinius medžius, kurie gaudytų debesų drėgmę ir teiktų buveinių endeminiams augalams. Beveik prieš 180 metų pradėtas sodinimas tęsiasi, o Barselonos mokslininkų laukia dirvožemio mėginių analizė ir modeliavimas.

Dangun Žengimo sala priklauso Šv. Elenos salai, kurioje gyvena [194 metų vėžlys Jonathanas](/gamta/vezlys-jonathanas-dnr-tyrimas). Kaip žmonės padeda atkurti salų gamtą, rodo ir [Lordo Howe salos gyvalazdžių](/gamta/lordo-howe-gyvalazdes-praha) istorija. Daugiau [gerų žinių apie klimatą](/gamta/klimatas) rasite emo.lt.

## Dažniausi klausimai

### Kur yra Dangun Žengimo sala?

Dangun Žengimo sala (angl. Ascension) yra vulkaninė sala Atlanto vandenyno viduryje, kiek į pietus nuo pusiaujo. Ji priklauso Didžiosios Britanijos valdai Šv. Elenos salai. Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, salos plotas 88 km², joje gyvena apie 800 žmonių. Aukščiausia viršūnė yra 859 m Žaliasis kalnas, kurį dengia žmonių pasodintas debesų miškas.

### Kas yra debesų miškas?

Debesų miškas auga ten, kur kalno šlaitus dažnai gaubia debesys ir rūkas, todėl juose nuolat drėgna. Dangun Žengimo saloje tokia zona yra Žaliojo kalno viršūnės šlaituose. Salos vyriausybės duomenimis, ten rūkas yra pagrindinis drėgmės šaltinis, o mišką sudaro daugiausia XIX a. atvežti medžiai, krūmai ir bambukai.

## Šaltiniai

1. [Evoliucinės biologijos institutas (IBE, CSIC-UPF) - Trip to Ascension: the island that has gone from being a desert to a lush forest thanks to an engineering process](https://www.ibe.upf-csic.es/home/-/asset_publisher/T2caeLMECPvW/content/trip-to-ascension-the-island-that-has-gone-from-being-a-desert-to-a-lush-forest-thanks-to-an-engineering-process/maximized)
2. [Evoliucinės biologijos institutas (IBE, CSIC-UPF) - The distribution of vegetation acts as a firebreak against the collapse of arid ecosystems](https://www.ibe.upf-csic.es/home/-/asset_publisher/T2caeLMECPvW/content/the-distribution-of-vegetation-acts-as-a-firebreak-against-the-collapse-of-arid-ecosystems/maximized)
3. [Dangun Žengimo salos vyriausybė (Ascension Island Government) - Green Mountain](https://www.ascension.gov.ac/map-marker/green-mountain)
4. [Dangun Žengimo salos vyriausybė (Ascension Island Government) - Montane Mist Region](https://www.ascension.gov.ac/flora-and-fauna/montane-mist-region)
5. [Dangun Žengimo salos vyriausybė (Ascension Island Government) - Green Mountain National Park Management Plan 2023-2028](https://www.ascension.gov.ac/wp-content/uploads/2023/05/Green-Mountain-NP-Management-Plan-May-23-compressed.pub_.pdf)
6. [Dangun Žengimo salos vyriausybė (Ascension Island Government) - Green Mountain Plants and Wildlife](https://www.ascension.gov.ac/wp-content/uploads/2019/07/AI-GMPlants8pp-Proof-0207.pdf)
7. [Dangun Žengimo salos vyriausybė (Ascension Island Government) - Purple Fern](https://www.ascension.gov.ac/flora-and-fauna/purple-fern)
8. [Dangun Žengimo salos vyriausybė (Ascension Island Government) - Ascension Parsley Fern](https://www.ascension.gov.ac/flora-and-fauna/ascension-parsley-fern)
9. [NASA Earth Observatory - Greening Ascension Island](https://science.nasa.gov/earth/earth-observatory/greening-ascension-island-87835/)
10. [ACS Synthetic Biology (Solé, Maull ir kt.), Europe PMC kopija - Synthetic Ecosystems: From the Test Tube to the Biosphere](https://europepmc.org/article/PMC/PMC11669164)
11. [Crossref - Crossref metaduomenys: Synthetic horizontal gene transfer for ecosystem restoration (Biology Direct, 2026)](https://api.crossref.org/works/10.1186/s13062-026-00919-9)
12. [Crossref - Crossref metaduomenys: The parable of Green Mountain: Ascension Island, ecosystem construction and ecological fitting](https://api.crossref.org/works/10.1046/j.0305-0270.2003.01010.x)
13. [Visuotinė lietuvių enciklopedija - Dangun Žengimo sala](https://www.vle.lt/straipsnis/dangun-%C5%BEengimo-sala/)
14. [Wikimedia Commons - File:Green Mountain3.JPG](https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Green_Mountain3.JPG)
15. [Wikimedia Commons - File:Marattia purpurascens.jpg](https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Marattia_purpurascens.jpg)