Lietuvos zoologijos sode vėl gyvena kapibaros - du jauni patinėliai atvyko iš Rygos

Kapibaras Lietuvos zoologijos sodas, turimais duomenimis, laikė jau nuo 2002 m., tačiau pastaruoju metu šios rūšies Kaune nebuvo. Naujakurius lankytojai gali pamatyti vos įžengę pro vartus - kapibaros įkurdintos šalia didžiosios skruzdėdos voljero.

Iš kur į Lietuvos zoologijos sodą atvyko kapibaros?

Abu didžiųjų kapibarų patinėliai gimė Rygos zoologijos sode ir į Kauną atvežti 2026 m. rugsėjo 17-osios vakarą, pranešė Lietuvos zoologijos sodas. Lankytojams jie pristatyti kitą dieną.

Rygoje kapibarų šeima pastaruoju metu gausėja itin sparčiai. Latvijos visuomeninio transliuotojo LSM duomenimis, 2025 m. rudenį ten gimė penki jaunikliai, 2026 m. gegužę - dar keturi, o birželio 3 d. - penki. Iš trijų suaugusių gyvūnų sudaryta grupė per mažiau nei metus išaugo iki 17 kapibarų.

Kokių vardų zoologijos sodas ieškojo kapibaroms?

Vardus naujiesiems gyventojams išrinkti zoologijos sodas pakvietė lankytojus. Rugsėjo pabaigoje jis paprašė siūlyti vardus, susijusius su Pietų Amerika - šio žemyno gamta, geografija ar kitais jam būdingais motyvais. Tema pasirinkta neatsitiktinai: būtent Pietų Amerikoje didžiosios kapibaros gyvena gamtoje. Žmonių vardų prašyta vengti, nes kapibaros yra laukiniai gyvūnai.

Pasiūlymus lankytojai galėjo užrašyti ant lapelio ir įmesti į balsadėžę, pastatytą egzotariume, šalia bibliotekėlės prie ąžuolų ekspozicijos.

Kuo ypatingos didžiosios kapibaros?

Didžiosios kapibaros (Hydrochoerus hydrochaeris) - didžiausi pasaulio graužikai, prisitaikę gyventi prie vandens. Suaugusi kapibara sveria 35-66 kg, jos keteros aukštis siekia iki 60 cm, o patelės paprastai būna kiek stambesnės už patinus, rašoma zoologijos sodo rūšies aprašyme ir Mičigano universiteto enciklopedijoje Animal Diversity Web.

Gamtoje kapibaros gyvena Pietų Amerikoje - nuo Venesuelos ir Kolumbijos iki Argentinos pampų - ir visada laikosi arti upių, ežerų, pelkių ar užliejamų pievų. Akys, ausys ir šnervės yra viršutinėje galvos dalyje, todėl kapibara gali beveik visa panirti ir vis tiek stebėti aplinką. Pajutusi pavojų ji neria ir po vandeniu išbūna iki 5 minučių, o sausumoje, pasak zoologijos sodo, gali įsibėgėti iki 35 km/h.

„Kapibaros yra puikus pavyzdys, kaip gyvūno kūno sandara ir elgsena atspindi jo prisitaikymą prie aplinkos. Jų gyvenimas neatsiejamas nuo vandens, kuriame kapibaros ne tik slepiasi kilus pavojui, bet ir reguliuoja kūno temperatūrą, ilsisi, netgi snaudžia“, - sakė Lietuvos zoologijos sodo viršutinės teritorijos dalies vadovė Rimgailė Pėtelytė-Brazaitienė zoologijos sodo pranešime.

Kapibaros minta žole, vandens augalais, nendrėmis, žieve ir vaisiais. Ant snukio jos turi kvapiąją liauką, vadinamą „morrillo“: ja žymi teritoriją ir kitiems grupės nariams praneša apie savo padėtį.

Kodėl kapibaros vadinamos gamtos diplomatėmis?

Kapibaros garsėja ramumu ir sugyvena su daugybe kitų gyvūnų, todėl visame pasaulyje išgarsėjo kaip „gamtos diplomatės“, pažymi Lietuvos zoologijos sodas. Internete populiarūs vaizdai, kuriuose jos ramiai ilsisi šalia paukščių, beždžionių ar net aligatorių.

Ši taiki kaimynystė turi ir praktinę naudą. Pasak Animal Diversity Web, kai kurie paukščiai renka parazitus iš kapibarų kailio arba seka paskui besiganančius gyvūnus ir gaudo jų išbaidytus vabzdžius.

Kapibaros - socialūs gyvūnai. Gamtoje jos dažniausiai gyvena maždaug 10 suaugusiųjų grupėmis, vienišos sutinkamos retai. Grupės nariai bendrauja skirtingais garsais, įspėja vieni kitus apie pavojų, o jauniklius prižiūri kelios patelės.

Ar kapibaroms gresia išnykimas?

Ne - Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) didžiąsias kapibaras priskiria mažiausiai susirūpinimo keliančioms rūšims, nes jų populiacija didelė, o arealas platus. Vis dėlto, pasak Animal Diversity Web, kai kur vietinės populiacijos mažėja dėl medžioklės, o Lietuvos zoologijos sodas tarp grėsmių nurodo ir buveinių nykimą bei vandens taršą.

Todėl kapibarų sugrįžimas į Kauną - visų pirma pažintinė istorija: lankytojai gali iš arti stebėti, kaip gyvūno kūnas ir elgsena prisitaikę prie gyvenimo vandenyje. Nykstančioms rūšims zoologijos sodas skiria kitas programas - pavyzdžiui, veisia retus niūriaspalvius auksavabalius ir jų palikuonis grąžina į gamtą, padeda išsaugoti balinius vėžlius.

Lietuvos zoologijos sodas - ilgiausiai veikiantis, didžiausias ir vienintelis valstybinis zoologijos sodas šalyje. Nuo 2026 m. pavasario jis - vienintelis Lietuvoje visateisis Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA) narys. Jame gyvena daugiau nei 2 600 gyvūnų, atstovaujančių apie 200 rūšių: 83 iš jų saugomos pasauliniu mastu, 15 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Kur ir kada pamatyti kapibaras Kaune?

Kol leidžia orai, kapibaros gyvena lauke, iškart už Lietuvos zoologijos sodo vartų, šalia didžiosios skruzdėdos voljero. Atvėsus jos persikels į egzotariumą, kuriame šilta visus metus, ir lankytojai jas matys pro didelius stiklus. Apie pasikeitusią vietą zoologijos sodas žada pranešti.

Spalį Lietuvos zoologijos sodas dirba kasdien 10-18 val., pirmadieniais - nuo 11 val. Daugiau gerų žinių apie gyvūnus ir naujienų iš Lietuvos regionų rasite emo.lt.