# Lietuvių „Astrolight“ lazeriu jau kasdien perduoda duomenis iš kosmoso į Žemę

> Vilniaus bendrovės „Astrolight“ lazerinis terminalas ATLAS-1, sumontuotas Atėnų universiteto palydove ERMIS-3, jau kasdien siunčia duomenis į antžeminę stotį Graikijoje. Per savaitę nuo pirmojo signalo lazerinis ryšys pasiekė 1 Gb/s spartą, o abi sistemas nuotoliniu būdu valdo komanda Lietuvoje.

- Paskelbta: 2026 m. spalio 12 d.
- Autorius: emo.lt redakcija
- Kategorija: Kosmosas
- Originalus adresas: https://emo.lt/mokslas/astrolight-lazerinis-rysys

## Svarbiausia

- Spalio 8 d. „Astrolight“ ir du Graikijos universitetai paskelbė, kad lazerinis ryšys tarp palydovo ERMIS-3 ir antžeminės stoties Graikijoje jau veikia reguliariai.
- Tai pirmasis lietuviško terminalo ATLAS-1 darbas orbitoje: nuo pirmojo signalo iki įprasto darbo 1 Gb/s sparta prireikė mažiau nei savaitės.
- Sistema savarankiškai, pagal iš anksto sudarytą tvarkaraštį, užmezga 2 ryšio seansus per parą, o jos abu galus valdo komanda Lietuvoje.
- Kai palydovas pakyla aukščiau nei 15 laipsnių virš horizonto, ryšys veikia daugiau nei 85 proc. laiko, o nutrūkusį ryšį terminalas atkuria greičiau nei per 10 milisekundžių.
- Palydovas ERMIS-3 į orbitą iškeltas 2026 m. kovo 30 d. raketa „Falcon 9“, misiją remia Europos kosmoso agentūra (ESA).

Lietuviškas lazerinis terminalas orbitoje jau kasdien perduoda duomenis į Žemę. Vilniaus bendrovė „Astrolight“ kartu su dviem Graikijos universitetais spalio 8 d. paskelbė, kad jos terminalas ATLAS-1, sumontuotas Atėnų universiteto palydove ERMIS-3, reguliariai palaiko optinį ryšį su antžemine stotimi Graikijoje.

Tokiu ryšiu duomenys keliauja ne radijo bangomis, o siauru lazerio spinduliu. Europos kosmoso agentūros (ESA) teigimu, tai saugus ir didelės spartos būdas, kuris gali papildyti ribotus radijo dažnių išteklius.

## Kas pavyko „Astrolight“?

„Astrolight“ terminalas ATLAS-1 palydove ERMIS-3 užmezgė lazerinį ryšį su antžemine stotimi HolOGS-1 Graikijoje ir jį palaiko kasdien. Tai pirmasis šio terminalo darbas orbitoje ir pirmasis kartas, kai tarpusavyje susijungė dvi „Astrolight“ sistemos: viena kosmose, kita ant Žemės.

Palydovą ERMIS-3 sukūrė Atėnų nacionalinio Kapodistrijo universiteto vadovaujamas konsorciumas. Stotis HolOGS-1 priklauso Salonikų Aristotelio universitetui ir stovi Holomonde, Graikijoje. „Astrolight“ ją atnaujino iki savo stoties modelio OGS-2.5. Abi sistemas nuo pat įrengimo valdo bendrovės komanda iš Lietuvos.

Ryšys užsimezgė greitai. Pasak bendrovės, ir terminalas palydove, ir stotis pirmąjį signalą pagavo jau tada, kai palydovas pirmą kartą aktyviai praskriejo virš stoties. Iki trečio praskridimo sistemos jau buvo sukalibruotos ir dirbo savarankiškai, pagal iš anksto sudarytą tvarkaraštį. Iki įprasto darbo 1 Gb/s sparta prireikė mažiau nei savaitės.

„Kitas lazerinio ryšio žingsnis - padaryti jį kasdienybe palydovų operatoriams“, - sakė bendrovės technologijų vadovas ir vienas įkūrėjų Dalius Petrulionis [„Astrolight“ pranešime](https://astrolight.com/astrolight-delivers-its-first-routine-space-to-ground-optical-links-for-customers/).

## Kodėl duomenis verta siųsti lazeriu?

Lazeriu duomenų galima perduoti daugiau ir saugiau nei radijo bangomis, kurių ištekliai riboti. ESA primena, kad palydovų ir iš jų siunčiamų duomenų sparčiai daugėja, todėl organizacijos ieško naujų būdų informacijai perduoti greičiau ir toliau.

Pats palydovas ERMIS-3 tam ir sukurtas. [ESA duomenimis](https://www.esa.int/Applications/Connectivity_and_Secure_Communications/Seven_missions_launched_to_test_optimised_data_transfer_from_space), šis 8U dydžio kubinis palydovas turi išbandyti tikslų nukreipimą, signalo paiešką ir sekimą, kurių reikia lazeriniam ryšiui su Žeme. Jame yra ir hiperspektrinė kamera: jos vaizdus, naudingus tiksliajam ūkininkavimui, planuojama greitai atsiųsti būtent lazeriu.

ERMIS-3 kartu su dar dviem misijos palydovais į orbitą iškeltas 2026 m. kovo 30 d. raketa „Falcon 9“ iš Vandenbergo bazės Kalifornijoje. ATLAS-1 skrenda ir Salonikų Aristotelio universiteto palydove PeakSat, kuris taip pat bandys lazerinį ryšį su atnaujintomis Graikijos stotimis.

## Kaip ryšys veikia tikromis sąlygomis?

Pirmosios darbo dienos parodė, kad ryšys veikia ne tik idealiomis sąlygomis. Bendrovės duomenimis, ATLAS-1 ir stotis OGS-2.5 duomenis perdavė ir dieną, ir naktį, taip pat debesuotu oru. Spindulį retkarčiais užstodavo debesys, medžiai ar tvoros vielos, o signalai buvo gauti net tada, kai palydovas buvo žemiau nei 10 laipsnių virš horizonto.

Sukalibravus sistemas, praskridimų metu, kai palydovas pakildavo aukščiau nei 15 laipsnių, ryšys veikė daugiau nei 85 proc. laiko. Jei spindulys nutrūkdavo, terminalas ryšį atkurdavo greičiau nei per 10 milisekundžių ir be papildomo dangaus skenavimo, kaip numato JAV Kosmoso plėtros agentūros (SDA) standartas.

Dabar ATLAS-1 duomenis siunčia 1 Gb/s sparta, tačiau, pasak „Astrolight“, ryšio atsargos leistų pasiekti iki 10 Gb/s. Bendrovės spalio 8 d. pranešimu, jau savaitę sistemos kasdien užmezga po 2 ryšio seansus.

Pasiekimu džiaugiasi ir graikų partneriai. Salonikų Aristotelio universiteto profesorius Kleomenis Tsiganis, vadovaujantis stoties HolOGS-1 projektui, pabrėžė, kad tai pirmasis sėkmingas optinis ryšys iš Graikijos su žemąja orbita skriejančiu palydovu. ERMIS misijos mokslinis vadovas profesorius Vajos Lapas (Vaios Lappas) sakė: „Šis pasiekimas atveria naujų galimybių saugiam mažųjų palydovų ryšiui Europos ekosistemoje.“

„Astrolight“ ryšys skaičiais

- 1 Gb/s - dabartinė duomenų perdavimo sparta (galimybė iki 10 Gb/s)
- 2 ryšio seansai per parą, valdomi iš Lietuvos
- Daugiau nei 85 proc. laiko ryšys veikia, kai palydovas aukščiau nei 15 laipsnių virš horizonto
- Mažiau nei 10 ms - per tiek atkuriamas nutrūkęs ryšys
- 2026 m. kovo 30 d. - palydovas ERMIS-3 iškeltas į orbitą

## Kas yra „Astrolight“?

„Astrolight“ yra 2019 m. Vilniuje įkurta bendrovė, kurianti lazerinio ryšio sistemas kosmosui, sausumai ir jūrai. Tarp bendrovės įkūrėjų yra jos vadovas Laurynas Mačiulis, technologijų vadovas Dalius Petrulionis, Julijanas Želudevičius ir Martynas Milaševičius.

Valstybės agentūros „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, bendrovė pritraukė 2,8 mln. eurų pradinių investicijų ir buvo atrinkta į NATO inovacijų greitintuvą DIANA. Pati „Astrolight“ save vadina kosmoso ir gynybos bendrove, tačiau ERMIS ir PeakSat yra civilinės universitetų misijos. Jas finansuoja Europos gaivinimo fondo lėšomis remiamas planas „Graikija 2.0“ ir Graikijos skaitmeninio valdymo ministerija, o remia ESA ir Graikijos kosmoso centras.

Lazerių technologijos Lietuvoje turi ilgą istoriją, apie ją rašėme straipsnyje [„Lietuvos lazeriams 60 metų: Vilniuje statomos dvi naujos lazerių gamyklos“](/mokslas/lazeriu-pramone-lietuvoje-60-metu). Mokslo atradimus verslu paverčiantys startuoliai, tarp jų ir kosmoso technologijų įmonės, buvo šių metų [Pasaulinio inovacijų indekso](/verslas/lietuva-inovaciju-indekse-32-vieta) tema. Jame Lietuva pakilo į 32 vietą.

## Kas bus toliau?

„Astrolight“ ketina plėsti ryšio tarp kosmoso ir Žemės tinklą. Be veikiančios stoties Graikijoje, kartu su ESA ji stato dar vieną optinę antžeminę stotį Grenlandijoje.

Bendrovė kuria ir tris naujos kartos terminalus. ATLAS-2 ir ATLAS-X-MINI turėtų perduoti duomenis iki 2,5 Gb/s sparta, o kai kurios jų versijos - iki 100 Gb/s. Didžiausias ATLAS-X turėtų pasiekti iki 400 Gb/s. ATLAS-2 ir ATLAS-X-MINI bandymus planuojama baigti dar šiemet, o ATLAS-X planuojama pradėti naudoti ESA projekte HydRON 2028-2029 m.

Kol kas visi techniniai rodikliai yra pačios bendrovės ir jos partnerių pateikti duomenys, nepriklausomi ekspertai jų dar nevertino. Tai bandomoji misija, todėl tikrasis išbandymas laukia tada, kai lazerinį ryšį ims naudoti komerciniai palydovų operatoriai. Daugiau kosmoso naujienų rasite skiltyje [Kosmosas](/mokslas/kosmosas).

## Dažniausi klausimai

### Kuo lazerinis ryšys su palydovu skiriasi nuo radijo ryšio?

Įprastai palydovai su Žeme susisiekia radijo bangomis, tačiau radijo dažnių ištekliai riboti, o palydovų ir duomenų nuolat daugėja. Europos kosmoso agentūra lazerinį ryšį vadina saugiu ir didelės spartos būdu, kuris gali papildyti radijo ryšį. Lazeriniam ryšiui reikia labai tiksliai nukreipti spindulį, surasti signalą ir sekti judantį palydovą, todėl būtent tai ir bando palydovas ERMIS-3.

### Ar lazerinis ryšys veikia per debesis?

Debesys gali užstoti lazerio spindulį, tačiau „Astrolight“ duomenimis, ATLAS-1 ir antžeminė stotis duomenis perdavė ir dieną, ir naktį, taip pat debesuotu oru, kai spindulį retkarčiais užstodavo debesys, medžiai ar tvoros vielos. Signalai buvo gauti ir tada, kai palydovas buvo žemiau nei 10 laipsnių virš horizonto.

## Šaltiniai

1. [Astrolight - Astrolight Delivers Its First Routine Space-to-Ground Optical Links for Customers](https://astrolight.com/astrolight-delivers-its-first-routine-space-to-ground-optical-links-for-customers/)
2. [Europos kosmoso agentūra (ESA) - Seven missions launched to test optimised data transfer from space](https://www.esa.int/Applications/Connectivity_and_Secure_Communications/Seven_missions_launched_to_test_optimised_data_transfer_from_space)
3. [„Investuok Lietuvoje“ - How Lithuania’s space tech startup Astrolight is powering the future of defence communications](https://investlithuania.com/blog/how-lithuanias-space-tech-startup-astrolight-is-powering-the-future-of-defence-communications/)
4. [Astrolight - About - Astrolight](https://astrolight.com/mission/)