Sophie Adenot grįžo po 237 parų kosmose: tai ilgiausias europiečio skrydis

Prancūzė Sophie Adenot grįžo namo su Europos rekordu. Spalio 8 d. kapsulė „Dragon Freedom“ su ja ir trimis kitais įgulos nariais nusileido Ramiajame vandenyne prie Los Andželo, baigdama 237 parų misiją Tarptautinėje kosminėje stotyje. Joks kitas europietis vienu skrydžiu kosmose taip ilgai nebuvo.

Tai buvo pirmasis Adenot skrydis į kosmosą. Europos kosmoso agentūra (ESA) jos misiją pavadino εpsilon.

Kokį rekordą pasiekė Sophie Adenot?

Sophie Adenot kosmose praleido 237 paras, 5 valandas ir 18 minučių: tai ilgiausias vieno europiečio astronauto skrydis. ESA pranešimo duomenimis, ankstesnį rekordą, kurį pasiekė italas Luca Parmitano per misiją Beyond, ji pagerino daugiau nei 35 paromis.

Rekordą pasiekė ir visa įgula. Crew-12 tapo ilgiausia „SpaceX Dragon“ kapsulės misija: ankstesnis rekordas, 235 paros, priklausė Crew-8 įgulai. NASA skaičiavimu, per misiją įgula nuskriejo daugiau nei 160 mln. kilometrų ir Žemę apskriejo daugiau nei 3 792 kartus.

Kartu su Adenot skrido NASA astronautai Jessica Meir ir Jackas Hathaway'us bei Rusijos kosmonautas Andrejus Fediajevas. Įgula pakilo 2026 m. vasario 13 d. iš Kanaveralo kyšulio Floridoje ir kitą dieną prisijungė prie stoties.

Kaip Adenot dirbo atvirame kosmose?

Per 14 dienų Sophie Adenot tris kartus išėjo į atvirą kosmosą ir už stoties ribų iš viso dirbo 19 valandų 42 minutes. Ji tapo pirmąja prancūze ir antrąja europiete po italės Samanthos Cristoforetti, išėjusia į atvirą kosmosą.

Per vieną šių išėjimų, rugsėjo 1 d., Adenot kartu su stoties vade Jessica Meir montavo erdvėlaivių navigacijos priemonę, ėmė mikroorganizmų mėginius nuo stoties išorės ir ruošė kosminių dalelių detektorių būsimiems atnaujinimams. Jessica Meir per šią misiją į atvirą kosmosą išėjo keturis kartus.

Ką Adenot tyrė kosminėje stotyje?

Sophie Adenot apie 218 valandų dirbo su 35 europiniais eksperimentais: nuo sveikatos tyrimų iki medžiagų mokslo, biologijos, skysčių fizikos ir radiacijos. Ji atliko visus Prancūzijos kosmoso agentūros CNES jai parengtus εpsilon eksperimentus ir visus jai paskirtus ESA tyrimus.

Astronautė padėjo išbandyti ir technologijas būsimoms tolimoms misijoms. ESA išskiria naują europietišką treniruoklį E4D ir metalo 3D spausdinimą orbitoje. Dar apie 25 valandas ji prižiūrėjo ir atnaujino ESA sistemas Europos laboratorijoje Columbus.

Visa įgula, NASA duomenimis, bandė gaminti kamienines ląsteles ląstelių terapijai, išbandė prietaisą, kuris intraveninį skystį pagamina vietoje, ir tyrė, kaip plaučių uždegimą sukeliančios bakterijos gali ilgam pakenkti širdžiai. Tokie tyrimai padeda ruoštis skrydžiams į Mėnulį ir Marsą, o kai kurie jų praverčia ir medicinai Žemėje.

Kaip misiją sekė mokiniai?

Misija εpsilon pasiekė šimtus tūkstančių vaikų. ESA duomenimis, per Prancūzijos kosmoso agentūros mokomąjį eksperimentą „Chloriss“, vykusį maždaug 4 000 mokyklų, ESA programavimo konkursą „AstroPi“, radijo mėgėjų ryšio seansus ARISS ir poezijos konkursą Adenot įkvėpė daugiau nei 290 000 mokinių.

Laisvalaikiu astronautė pasakojo apie gyvenimą stotyje daugiau nei 1,1 mln. sekėjų socialiniuose tinkluose. Jos įrašai surinko daugiau nei 403 mln. peržiūrų, o sekmadieniais ji nesvarumo sąlygomis rodė mokslo eksperimentus. Adenot dalyvavo ir daugiau nei 40 tiesioginių renginių su mokyklomis, muziejais ir žurnalistais.

Europos kosmoso sėkmė svarbi ir Lietuvai, nes Lietuva yra ESA asocijuotoji narė. Apie kitus kosmoso tyrimus, pavyzdžiui, NASA planus ištirti Mėnulio duobę, po kuria gali slypėti urvas, rašėme straipsnyje „NASA ištirs Mėnulio duobę: po ja gali slypėti urvas būsimiems astronautams“.

Kaip Adenot grįžo į Europą?

Į Žemę Sophie Adenot grįžo per 27 valandas ir 29 minutes. Kapsulė nuo stoties atsijungė spalio 7 d. 15.05 val. Lietuvos laiku, o vandenyne nusileido spalio 8 d. 18.34 val. Gelbėjimo laive astronautams buvo atlikta pirmoji medicininė apžiūra, tada sraigtasparnis juos nuskraidino į krantą, o NASA lėktuvas į Hiustoną.

Spalio 9 d. Adenot įlipo į Prancūzijos oro ir kosmoso pajėgų lėktuvą „Airbus A330 MRTT Phénix“. Spalio 10 d. 7.21 val. Lietuvos laiku ji nusileido Kelne, Vokietijoje, kur ją pasitiko šeima, draugai, kolegos ir žurnalistai.

„Įkvėpimas, kurį Sophie suteikė savo misija, labai svarbus dabar, kai Europai prasideda toks lemiamas metas“, - sakė ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris.

Kas laukia astronautės dabar?

Dvi ar tris savaites Sophie Adenot pratinsis prie Žemės traukos Vokietijos aviacijos ir kosmoso centro (DLR) įstaigoje „:envihab“, šalia Europos astronautų centro Kelne. Ten ji dalyvaus tyrimuose, o DLR medikai ir mokslininkai padės jai atsigauti po skrydžio. Vėliau astronautė tęs reabilitaciją su Europos astronautų centro komanda.

ESA žmonių ir robotų tyrinėjimų direktorius Danielis Neuenschwanderis priminė, kad Adenot pirmoji iš savo laidos astronautų buvo paskirta į misiją ir puikiai įveikė pagreitintą pasirengimą bei pačią misiją. Spalio 15 d. likusi įgula Hiustone pristatys misijos rezultatus, o Adenot tuo metu jau bus Europoje. Daugiau kosmoso naujienų rasite skiltyje Kosmosas.