# Žmonės visame pasaulyje vėl gyvena ilgiau: vidutiniškai 73,3 metų

> Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pasaulyje 2023 m. pasiekė 73,3 metų ir beveik grįžo į 2019 m. lygį, rodo spalio 2 d. paskelbti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skaičiavimai. Po COVID-19 pandemijos žmonės visame pasaulyje vėl gyvena ilgiau, nors sveikų metų dar šiek tiek trūksta.

- Paskelbta: 2026 m. spalio 3 d.
- Autorius: emo.lt redakcija
- Kategorija: Sveikata
- Originalus adresas: https://emo.lt/sveikata/gyvenimo-trukme-pasaulyje

## Svarbiausia

- PSO duomenimis, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pasaulyje 2023 m. buvo 73,3 metų, 2019 m. - 73,4 metų
- Ankstesniais PSO skaičiavimais, 2021 m. ji buvo nukritusi iki 71,4 metų, t. y. iki 2012 m. lygio
- 2023 m. mažas pajamas gaunančiose šalyse užkrečiamos ligos pirmą kartą lėmė mažiau nei pusę visų mirčių
- Sveiko gyvenimo trukmė pasaulyje 2023 m. siekė 62,8 metų - 0,4 metų mažiau nei 2019 m.
- Lietuvoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2024 m. buvo 77,46 metų, 2021 m. - 74,28 metų

Spalio 2 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujausius pasaulio sveikatos įverčius (angl. *Global Health Estimates*). Juose apskaičiuota, kaip 2000-2023 m. kiekvienoje šalyje ir regione keitėsi gyvenimo trukmė, mirties priežastys ir ligų našta. Skaičiuojant remtasi nacionaliniais gimimų ir mirčių registracijos duomenimis, PSO programų ir kitų JT organizacijų įverčiais.

## Kiek vidutiniškai gyvena žmonės pasaulyje?

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pasaulyje 2023 m. buvo 73,3 metų, rodo [PSO įverčiai](https://www.who.int/news/item/02-10-2026-new-who-estimates-show-changing-global-health-landscape). Tai tik 0,1 metų mažiau nei 2019 m., paskutiniais metais prieš COVID-19 pandemiją, kai rodiklis siekė 73,4 metų.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė parodo, kiek metų vidutiniškai gyventų naujagimis, jei mirtingumas kiekvienoje amžiaus grupėje visą gyvenimą išliktų toks pat kaip skaičiavimo metais. Todėl rodiklis greitai atspindi staigų mirčių padidėjimą, pavyzdžiui, per pandemiją, ir tokį pat greitą atsigavimą.

„Ilgesnis gyvenimas - vienas didžiųjų visuomenės sveikatos laimėjimų“, - pristatydamas naujus įverčius sakė PSO Duomenų, skaitmeninės sveikatos, analitikos ir dirbtinio intelekto departamento direktorius dr. Alainas Labrique'as ([JT naujienos](https://news.un.org/en/story/2026/10/1168515)).

![Vyresnio amžiaus pora sėdi ant suolelio miesto parke po pageltusiais medžiais](https://emo.lt/storage/articles/photos/gyvenimo-trukme-pasaulyje-pora-parke-k3mouq.jpg)

Vyresnio amžiaus pora šildosi žiemos pradžios saulėje miesto parke. Nuotrauka: [Ding Kezhong / Wikimedia Commons](https://commons.wikimedia.org/wiki/File:%E5%88%9D%E5%86%AC%E9%98%B3%E5%85%89%E4%B8%8B%E7%9A%84%E8%80%81%E5%B9%B4%E5%A4%AB%E5%A6%87.jpg), [CC BY-SA](https://creativecommons.org/licenses/by-sa/4.0)## Kaip pandemija buvo sustabdžiusi gyvenimo trukmės augimą

COVID-19 pandemija per dvejus metus nubraukė maždaug dešimtmečio pažangą. 2024 m. paskelbtoje [PSO pasaulio sveikatos statistikos ataskaitoje](https://www.who.int/news/item/24-05-2024-covid-19-eliminated-a-decade-of-progress-in-global-level-of-life-expectancy) apskaičiuota, kad 2019-2021 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pasaulyje sumažėjo 1,8 metų - iki 71,4 metų, t. y. iki 2012 m. lygio.

Labiausiai nukentėjo PSO Amerikos ir Pietryčių Azijos regionai: juose gyvenimo trukmė per tuos dvejus metus sutrumpėjo maždaug 3 metais. Vakarų Ramiojo vandenyno regione per pirmuosius dvejus pandemijos metus ji sumažėjo mažiau nei 0,1 metų.

PSO savo įverčius tikslina, kai gauna naujų duomenų, todėl skirtingais metais paskelbti skaičiai šiek tiek skiriasi. Kryptis vis dėlto aiški: po pandemijos gyvenimo trukmė pasaulyje vėl ilgėja ir beveik pasivijo 2019 m. lygį.

## Mažas pajamas gaunančiose šalyse - svarbus lūžis

2023 m. mažas pajamas gaunančiose šalyse užkrečiamos ligos pirmą kartą lėmė mažiau nei pusę visų mirčių. PSO tai vadina dar vienu pasaulinio epidemiologinio perėjimo žingsniu: vis mažiau žmonių miršta nuo ligų, kurios plinta nuo žmogaus ar gyvūno, o vis didesnę mirčių dalį lemia lėtinės, neinfekcinės ligos.

Visame pasaulyje neinfekcinės ligos 2023 m. lėmė 74 proc. mirčių, o 2000 m. - 58 proc. Aštuonios iš dešimties dažniausių mirties priežasčių pasaulyje dabar yra neinfekcinės ligos.

Pažangos matyti ir kovojant su išemine širdies liga. Ji tebėra dažniausia mirties priežastis pasaulyje: 2023 m. nusinešė apie 9,5 mln. gyvybių. PSO duomenimis, nuo 2000 m. daugelyje pasaulio regionų šios ligos našta gerokai sumažėjo, nors Vakarų Ramiojo vandenyno ir Pietryčių Azijos regionuose individuali rizika padidėjo.

Svarbiausi skaičiai

- 73,3 metų - vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pasaulyje 2023 m.
- 73,4 metų - tas pats rodiklis 2019 m., prieš pandemiją
- 62,8 metų - sveiko gyvenimo trukmė pasaulyje 2023 m.
- 74 proc. mirčių pasaulyje 2023 m. lėmė neinfekcinės ligos (2000 m. - 58 proc.)
- 77,46 metų - vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje 2024 m.

## Sveiko gyvenimo trukmė atsigauna lėčiau

Sveiko gyvenimo trukmė, t. y. metai, kuriuos žmogus vidutiniškai gyvena geros sveikatos, po pandemijos atsigauna lėčiau. 2023 m. ji pasaulyje siekė 62,8 metų ir dar 0,4 metų atsiliko nuo 2019 m. lygio.

Dr. A. Labrique'as pabrėžė, kad kitas uždavinys - pasirūpinti, kad papildomi gyvenimo metai būtų sveiki, o sveikatos sistemos spėtų prisitaikyti prie besikeičiančių gyventojų poreikių.

PSO įverčiai rodo ir augančius iššūkius. 2000 m. demencija buvo 19-a pagal dažnumą mirties priežastis pasaulyje, o 2023 m. - jau penkta, ir mirčių nuo jos per tą laiką padaugėjo tris kartus. Nuo 2000 m. gerokai išaugo rizika mirti nuo diabeto, ypač Pietryčių Azijoje. 2019-2023 m. dėl depresijos prarastų sveiko gyvenimo metų rodiklis (standartizuotas pagal amžių) padidėjo apie 20 proc., dėl nerimo sutrikimų - beveik 45 proc.

## Kaip sekasi Lietuvai

Lietuvoje gyvenimo trukmė po pandemijos ne tik atsigavo, bet ir viršijo ankstesnį lygį. [Valstybės duomenų agentūros](https://publikacijos.stat.gov.lt/lietuva-skaiciais-2025/lt/categories/3) duomenimis, 2024 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė šalyje buvo 77,46 metų, o 2021 m. - 74,28 metų.

2024 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekė 73 metus, moterų - 81,6 metų. Abu rodikliai viršijo 2019 m. lygį, kai vyrai vidutiniškai galėjo tikėtis gyventi 71,69 metų, o moterys - 81,03 metų. Skirtumas tarp vyrų ir moterų sumažėjo iki 8,6 metų (2023 m. jis siekė 8,8 metų).

Lietuvos rodikliai skaičiuojami pagal nacionalinę metodiką, todėl tiesiogiai lyginti juos su PSO pasauliniais įverčiais reikia atsargiai. Kaip Lietuvoje mažėja rūkančių ir alkoholį vartojančių žmonių, emo.lt rašė [straipsnyje apie naujausią gyventojų sveikatos tyrimą](/sveikata/rukymas-ir-alkoholis-lietuvoje).

## Kam reikalingi šie skaičiai

Pasaulio sveikatos įverčiai šalims parodo, kur sveikata gerėja ir kur reikia daugiau pastangų. Pasak dr. A. Labrique'o, matydamos, kaip laikui bėgant ir skirtingose gyventojų grupėse keičiasi mirties priežastys ir ligų našta, šalys gali geriau nustatyti sveikatos politikos prioritetus.

Visus duomenis pagal šalis, regionus ir mirties priežastis galima rasti [PSO pasaulio sveikatos įverčių puslapyje](https://www.who.int/data/global-health-estimates). Daugiau [gerų žinių apie sveikatą](/sveikata) ir [naujienų iš pasaulio](/pasaulis) rasite emo.lt.

## Dažniausi klausimai

### Kas yra vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė?

Tai rodiklis, parodantis, kiek metų vidutiniškai gyventų naujagimis, jei visą jo gyvenimą mirtingumas kiekvienoje amžiaus grupėje išliktų toks pat kaip skaičiavimo metais. Jis nenusako konkretaus žmogaus amžiaus, bet leidžia palyginti šalis ir laikotarpius. PSO duomenimis, 2023 m. pasaulyje šis rodiklis buvo 73,3 metų.

### Kuo skiriasi sveiko gyvenimo trukmė?

Sveiko gyvenimo trukmė parodo, kiek metų žmogus vidutiniškai gyvena geros sveikatos. PSO duomenimis, 2023 m. pasaulyje ji siekė 62,8 metų, o visa vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė - 73,3 metų. Po pandemijos sveiko gyvenimo trukmė atsigauna lėčiau ir dar 0,4 metų atsilieka nuo 2019 m. lygio.

### Kiek vidutiniškai gyvena žmonės Lietuvoje?

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo 77,46 metų: vyrų - 73 metai, moterų - 81,6 metų. Abu rodikliai viršijo 2019 m. lygį, kai vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 71,69 metų, o moterų - 81,03 metų.

## Šaltiniai

1. [Pasaulio sveikatos organizacija - New WHO estimates show changing global health landscape](https://www.who.int/news/item/02-10-2026-new-who-estimates-show-changing-global-health-landscape)
2. [JT naujienos (UN News) - Global life expectancy bounces back to near pre-pandemic levels, WHO says](https://news.un.org/en/story/2026/10/1168515)
3. [Pasaulio sveikatos organizacija - COVID-19 eliminated a decade of progress in global level of life expectancy](https://www.who.int/news/item/24-05-2024-covid-19-eliminated-a-decade-of-progress-in-global-level-of-life-expectancy)
4. [Valstybės duomenų agentūra - Lietuva skaičiais 2025: gyventojai](https://publikacijos.stat.gov.lt/lietuva-skaiciais-2025/lt/categories/3)
5. [Wikimedia Commons - 初冬阳光下的老年夫妇 (Vyresnio amžiaus pora žiemos pradžios saulėje)](https://commons.wikimedia.org/wiki/File:%E5%88%9D%E5%86%AC%E9%98%B3%E5%85%89%E4%B8%8B%E7%9A%84%E8%80%81%E5%B9%B4%E5%A4%AB%E5%A6%87.jpg)