# Papildomi metai mokykloje sumažino demencijos riziką net turintiems genetinį polinkį

> Britams, kuriems 1972 m. reforma liepė mokykloje likti vieneriais metais ilgiau, po kelių dešimtmečių rečiau diagnozuota demencija. Tai parodė JAV mokslininkų tyrimas žurnale PNAS. Išsilavinimas sumažino demencijos riziką net tiems, kurių genetinis polinkis į šią ligą didžiausias.

- Paskelbta: 2026 m. spalio 29 d.
- Autorius: emo.lt redakcija
- Kategorija: Sveikata
- Originalus adresas: https://emo.lt/sveikata/issilavinimas-mazina-demencijos-rizika

## Svarbiausia

- 1972 m. Anglijoje, Škotijoje ir Velse mokyklos baigimo amžius pakeltas nuo 15 iki 16 metų gimusiems 1957 m. rugsėjo 1 d. ir vėliau.
- Iki 16 metų mokykloje likusių paauglių dalis dėl reformos išaugo 14 procentinių punktų.
- Mokslininkai palygino vos kelių dienų skirtumu gimusius UK Biobank dalyvius ir jų sveikatą sekė iki 65 metų.
- Ilgiau mokytis turėjusiems žmonėms demencija diagnozuota rečiau, net jei jų genetinė rizika buvo didžiausia.
- Papildomi mokslo metai taip pat padidino namų ūkių pajamas ir sumažino insulto bei infarkto atvejų.

Jau seniai žinoma, kad labiau išsilavinę žmonės rečiau serga demencija. Tačiau ar mokslas pats saugo smegenis, ar labiau išsilavinę tiesiog augo geresnėmis sąlygomis, iki šiol atsakyti buvo sunku. Pietų Kalifornijos (USC), Viskonsino-Madisono ir Mičigano universitetų mokslininkai rado būdą tai atskirti: jie ištyrė, kaip vieneri privalomi papildomi metai mokykloje paveikė britų sveikatą po beveik 50 metų.

Spalio 23 d. žurnale *Proceedings of the National Academy of Sciences* (PNAS) paskelbtas tyrimas rodo, kad išsilavinimas pats sumažina demencijos riziką, ir net tiems žmonėms, kurių genai į šią ligą linkę labiausiai.

## Kaip išsilavinimas sumažino demencijos riziką?

Papildomi metai mokykloje paauglystėje sumažino demencijos diagnozių skaičių po kelių dešimtmečių. Tai mokslininkai nustatė tirdami 1972 m. reformą Anglijoje, Škotijoje ir Velse, kuri pakėlė mokyklos baigimo amžių nuo 15 iki 16 metų.

Reforma palietė gimusius 1957 m. rugsėjo 1 d. ir vėliau, o vos keliomis dienomis anksčiau gimę paaugliai dar galėjo mesti mokyklą sulaukę 15-os. Tokia aiški riba leido palyginti beveik vienodus žmones, kurių skyrėsi tik privalomų mokslo metų skaičius. Dėl reformos iki 16 metų mokykloje likusių paauglių dalis išaugo 14 procentinių punktų.

Mokslininkai naudojo britų sveikatos duomenų banko UK Biobank informaciją ir dalyvių sveikatą sekė iki 65 metų: ligoninių įrašus, mirčių registrus ir pačių dalyvių nurodytą ligų istoriją. Gimusiems iškart po ribos, taigi turėjusiems mokytis ilgiau, Alzheimerio liga ir kitos demencijos formos buvo diagnozuotos rečiau nei gimusiems prieš pat ją.

„Mūsų rezultatai rodo, kad pats išsilavinimas gali sumažinti demencijos riziką po kelių dešimtmečių“, - sakė pagrindinė straipsnio autorė, sveikatos ekonomistė Silvia Barcellos, dirbanti USC Ekonominių ir socialinių tyrimų centre ir Viskonsino-Madisono universitete, [universiteto pranešime](https://schaeffer.usc.edu/research/more-education-reduces-dementia-risk-decades-later/).

![Žemas pramoninis pastatas su užrašu „biobank“, šalia du aukšti balti rezervuarai ir automobilių aikštelė](https://emo.lt/storage/articles/photos/issilavinimas-mazina-demencijos-rizika-uk-biobank-wevocz.jpg)

UK Biobank būstinė Stokporte, Anglijoje. Šio sveikatos duomenų banko informacija panaudota tyrime. Nuotrauka: [Chemical Engineer / Wikimedia Commons](https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Biobank_Stockport_1_Oct_2022.jpg), [CC BY-SA](https://creativecommons.org/licenses/by-sa/4.0/)## Ar išsilavinimas padeda turintiems genetinį polinkį į demenciją?

Taip, tyrimo duomenimis, papildomi mokslo metai sumažino demencijos atvejų ir tarp žmonių, kurių genetinė rizika buvo didžiausia. Sujungę reformos poveikį su dalyvių genetiniais duomenimis, mokslininkai nustatė, kad ilgesnis mokslas susilpnino genų ir demencijos ryšį.

[Straipsnio santraukoje](https://europepmc.org/article/MED/42912790) autoriai daro išvadą, kad genetinė demencijos rizika nėra nekintama ir ją gali pakeisti socialinė politika. Universiteto pranešime rašoma, kad tai, manoma, pirmas tyrimas, parodęs priežastinį išsilavinimo ir diagnozuotos demencijos ryšį bei tai, kad išsilavinimas gali sušvelninti paveldėtą riziką.

„Žmonėms, kurie žino turintys didesnę genetinę demencijos riziką, tai viltį teikiantis rezultatas. Genai daro įtaką ligos rizikai, bet nebūtinai nulemia baigtį“, - sakė bendraautoris, USC ekonomikos docentas Leandras Carvalho.

## Kodėl mokykla gali saugoti smegenis?

Tikslaus atsakymo dar nėra. Papildomi mokslo metai galėjo atverti geresnio darbo galimybes, padidinti pajamas, suteikti protiškai įdomesnio darbo, pagerinti sveikatą ir socialines sąlygas. Tyrimas parodė, kad ilgiau mokiusiųsi namų ūkių pajamos buvo didesnės, o insultų ir infarktų jiems pasitaikė rečiau. Kuris iš šių veiksnių labiausiai apsaugojo nuo demencijos, mokslininkams nustatyti nepavyko.

Išvada dera su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) [rizikos veiksnių sąrašu](https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/dementia): žemas išsilavinimas jame nurodomas šalia aukšto kraujospūdžio, diabeto, rūkymo, fizinio pasyvumo ir socialinės izoliacijos. Kai kurie iš šių rodiklių Lietuvoje gerėja: [rūkoma ir geriama mažiau](/sveikata/rukymas-ir-alkoholis-lietuvoje), o [sportuojama daugiau](/sportas/lietuviai-sportuoja-daugiau).

PSO duomenimis, 2021 m. pasaulyje su demencija gyveno 57 mln. žmonių, o kasmet nustatoma beveik 10 mln. naujų atvejų. Dažniausia demencijos priežastis - Alzheimerio liga, lemianti 60-70 proc. atvejų.

Tyrimas skaičiais

- 1972 m. - reforma pakėlė mokyklos baigimo amžių nuo 15 iki 16 metų
- 1957 m. rugsėjo 1 d. - riba: vėliau gimę turėjo mokytis ilgiau
- 14 procentinių punktų - tiek padaugėjo iki 16 metų mokykloje likusių paauglių
- iki 65 metų - tiek sekta tyrimo dalyvių sveikata
- 57 mln. - tiek žmonių pasaulyje 2021 m. gyveno su demencija (PSO)

## Ko dar nežinome?

Kiek tiksliai papildomi mokslo metai sumažina demencijos riziką, kol kas neaišku. Iki 65 metų demencija dar reta, todėl tyrimo įverčiai netikslūs. Mokslininkai toliau stebės tuos pačius žmones ir tikrins, ar poveikis išliks, kai demencija taps dažnesnė.

Neatsakytas lieka ir klausimas, kurios priemonės sukuria tokį apsauginį poveikį. Tyrėjų teigimu, tai viena svarbiausių būsimų tyrimų krypčių. Tyrimą finansavo JAV nacionalinių sveikatos institutų Nacionalinis senėjimo institutas ir Russell Sage fondas.

## Dažniausi klausimai

### Ar demencija paveldima?

Genai turi įtakos demencijos rizikai, bet jos nenulemia. 2026 m. žurnale PNAS paskelbtas tyrimas parodė, kad papildomi mokslo metai sumažino demencijos atvejų net tarp britų, kurių genetinė rizika buvo didžiausia. Autorių išvada: paveldėta rizika nėra nekintama, ją gali sumažinti ir gyvenimo aplinka, pavyzdžiui, išsilavinimas.

### Kas didina demencijos riziką?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prie demencijos rizikos veiksnių priskiria aukštą kraujospūdį, cukrinį diabetą, antsvorį, depresiją, regos ir klausos sutrikimus, prastą miegą, galvos traumas ir insultą, taip pat rūkymą, žalingą alkoholio vartojimą, fizinį pasyvumą, socialinę izoliaciją, žemą išsilavinimą ir oro taršą.

## Šaltiniai

1. [Pietų Kalifornijos universitetas (USC Schaeffer institutas, Ekonominių ir socialinių tyrimų centras) - More Education Reduces Dementia Risk Decades Later](https://schaeffer.usc.edu/research/more-education-reduces-dementia-risk-decades-later/)
2. [Proceedings of the National Academy of Sciences (Europe PMC įrašas) - Education reduces dementia incidence and mitigates genetic risk](https://europepmc.org/article/MED/42912790)
3. [Crossref - Crossref įrašas: Education reduces dementia incidence and mitigates genetic risk](https://api.crossref.org/works/10.1073/pnas.2529506123)
4. [Pasaulio sveikatos organizacija - Dementia (faktų lapas)](https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/dementia)
5. [Wikimedia Commons - Biobank Stockport 1 Oct 2022.jpg](https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Biobank_Stockport_1_Oct_2022.jpg)