# Nobelio medicinos premija skirta optogenetikai: neuronus galima įjungti šviesa

> 2026 m. Nobelio fiziologijos ar medicinos premija skirta Karlui Deisserothui, Peteriui Hegemannui ir Georgui Nageliui už šviesa valdomų jonų kanalų ir optogenetikos atradimus. Jų dėka mokslininkai šviesos blyksniu gali įjungti ar išjungti pasirinktas nervų ląsteles ir taip tirti, kaip veikia smegenys.

- Paskelbta: 2026 m. spalio 8 d.
- Autorius: emo.lt redakcija
- Kategorija: Medicina
- Originalus adresas: https://emo.lt/sveikata/nobelio-premija-optogenetika

## Svarbiausia

- Premiją spalio 5 d. paskelbė Karolinskos instituto Nobelio asamblėja; 12 mln. Švedijos kronų laureatai pasidalys po lygiai.
- P. Hegemannas ir G. Nagelis 2002-2003 m. aprašė dumblio Chlamydomonas baltymus kanalrodopsinus, kuriuos atidaro šviesa.
- K. Deisserothas 2005 m. kanalrodopsiną įterpė į neuronus, ir mėlyna šviesa juose sukėlė nervinius impulsus.
- 2021 m. optogenetinė terapija iš dalies grąžino regėjimą aklam pacientui - tai pirmas toks atvejis.
- Lietuvoje optogenetiką regos žievės tyrimams naudoja LSMU Neuromokslų instituto mokslininkai.

Optogenetika per du dešimtmečius tapo vienu svarbiausių smegenų tyrimo įrankių. Mokslininkai į pasirinktas nervų ląsteles įterpia iš dumblio pasiskolintą baltymą, o tada tas ląsteles per milisekundes įjungia ar išjungia šviesa. „Optogenetika atveria galimybes kartografuoti smegenis taip, kaip anksčiau galėjome tik svajoti“, - [Nobelio asamblėjos pranešime](https://www.nobelprize.org/prizes/medicine/2026/press-release/) sakė Nobelio komiteto pirmininkas Peras Svenningssonas.

## Už ką skirta 2026 m. Nobelio medicinos premija?

2026 m. Nobelio fiziologijos ar medicinos premija skirta už šviesa valdomų jonų kanalų ir optogenetikos atradimus. Laureatus spalio 5 d. paskelbė Karolinskos instituto Nobelio asamblėja, o premija dalijama trims mokslininkams po lygiai:

- **Karlas Deisserothas** (54 m.) - Stanfordo universiteto (JAV) bioinžinerijos ir psichiatrijos profesorius, iki šiol dirbantis ir gydytoju psichiatru;
- **Peteris Hegemannas** (71 m.) - Berlyno Humboldtų universiteto neuromokslų profesorius;
- **Georgas Nagelis** (73 m.) - Viurcburgo universiteto profesorius, iki šių metų birželio dirbęs jo Fiziologijos institute.

Premijos dydis - 12 mln. Švedijos kronų. Šiemet ji pirmą kartą padidinta 1 mln. kronų: taip [Nobelio fondas](https://www.nobelprize.org/press-release/the-nobel-prize-is-increased-by-sek-1-million/) pažymi 125-ąsias premijų metines. Viurcburgo universitetas skaičiuoja, kad tai maždaug milijonas eurų, o G. Nagelis tapo jau 15-uoju šio universiteto Nobelio premijos laureatu.

„Tikrai to nesitikėjau“, - žinią Italijoje gavęs G. Nagelis sakė [telefoniniame interviu](https://www.nobelprize.org/prizes/medicine/2026/nagel/interview/) Nobelio premijos svetainei.

![Georgas Nagelis šviesiu švarku šypsosi prie medinės sienos](https://emo.lt/storage/articles/photos/nobelio-premija-optogenetika-nagelis-pz8b8y.jpg)

Georgas Nagelis, 2026 m. Nobelio medicinos premijos laureatas. Nuotrauka: [Rudi Merkl / Universität Würzburg](https://www.uni-wuerzburg.de/presse/services-fuer-medien-und-externe/bilder-und-grafik/bilderdownload/)## Kaip dumblis padėjo atrasti šviesa valdomus kanalus

Viskas prasidėjo nuo vienaląsčio žaliadumblio *Chlamydomonas*, kuris plaukia šviesos link. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje P. Hegemannas pastebėjo, kad dumblio akutė į šviesą atsako elektriniu signalu vos per 0,5 milisekundės. Žmogaus akiai tam reikia mažiausiai 10 milisekundžių, taigi dumblis daugiau nei 20 kartų greitesnis. P. Hegemannas iškėlė hipotezę, kad šviesą sugauna ir jonams kelią atveria tas pats baltymas.

Apie 2000-uosius Japonijos mokslininkai paskelbė dumblio DNR duomenis, ir P. Hegemanno grupė juose rado du tinkamus genus. G. Nagelis juos įterpė į varlių kiaušialąstes ir 2002 m. su kolegomis, tarp jų biofiziku Ernstu Bambergu, aprašė pirmąjį šviesa atidaromą kanalą - kanalrodopsiną-1. 2003 m. aprašytas kanalrodopsinas-2 į mėlyną šviesą reagavo itin greitai: kanalas atsiverdavo per 0,2 milisekundės ir praleisdavo teigiamus jonus. Tyrėjai pasiūlė jį naudoti kaip įrankį ląstelėms valdyti.

![Ovalios dumblių ląstelės su plonais žiuželiais elektroninio mikroskopo nuotraukoje](https://emo.lt/storage/articles/photos/nobelio-premija-optogenetika-chlamidomonos-k0edem.jpg)

Chlamydomonas genties dumbliai pro skenuojantįjį elektroninį mikroskopą. Kiekviena ląstelė turi du žiuželius. Nuotrauka: [Dartmouth Electron Microscope Facility / Wikimedia Commons](https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Chlamydomonas6-1.jpg), viešasis domenas## Kaip veikia optogenetika?

Optogenetika - tai metodas, kai į pasirinktas nervų ląsteles įterpiamas šviesai jautrų baltymą koduojantis genas, o paskui tos ląstelės valdomos šviesa. Genas į neuronus dažniausiai pristatomas nekenksmingu virusu. Mėlyna šviesa atidaro kanalrodopsiną, į ląstelę plūsta teigiami jonai, ir neuronas sugeneruoja nervinį impulsą. Kiti šviesai jautrūs baltymai, pavyzdžiui, halorodopsinas, geltona šviesa neuronus nutildo. Į smegenų gilumą šviesa atvedama plonu šviesolaidžiu. Stanfordo universitetas optogenetiką vaizdžiai vadina šviesoforu neuronams.

Lemiamą žingsnį žengė K. Deisserothas. Jis paprašė G. Nagelio kanalrodopsino-2 DNR ir 2005 m. su kolegomis, tarp jų Edwardu Boydenu, parodė, kad mėlyna šviesa sukelia nervinius impulsus kultivuotuose žiurkių neuronuose. 2006 m. atsirado ir pats terminas „optogenetika“, o 2007 m. šviesolaidžiu į pelės motorinę žievę nukreipta šviesa jau judino gyvūno ūsus.

„Komiteto išrinktas trejetas apima visą kelią - nuo pirmųjų dumblių tyrimų iki pažangiausių neuromokslo eksperimentų“, - [Stanfordo medicinos naujienoms](https://med.stanford.edu/news/all-news/2026/10/deisseroth-nobel-prize.html) sakė K. Deisserothas.

![Karlas Deisserothas baltais marškiniais šypsosi tamsiame fone](https://emo.lt/storage/articles/photos/nobelio-premija-optogenetika-deisserothas-kvavnp.jpg)

Karlas Deisserothas 2025 m. Nuotrauka: [Christopher Michel (Cmichel67) / Wikimedia Commons](https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Karl_Deisseroth_in_2025.jpg), [CC BY-SA](https://creativecommons.org/licenses/by-sa/4.0/)Optogenetika skaičiais

- 0,5 milisekundės - per tiek dumblio akutė atsako į šviesą
- 10 milisekundžių - mažiausiai tiek tam reikia žmogaus akiai
- 0,2 milisekundės - per tiek atsiveria kanalrodopsinas-2
- 2005 m. - šviesa pirmą kartą įjungti neuronai
- 12 mln. Švedijos kronų - 2026 m. premijos dydis

## Ką optogenetika jau atskleidė apie smegenis

Optogenetika padėjo surasti nervų grandines, kurios valdo skausmą, troškulį, apetitą, socialinį elgesį, dėmesį ir paros ritmą. Pasak [Nobelio komiteto](https://www.nobelprize.org/prizes/medicine/2026/popular-information/), 2012 m. tyrėjai šviesa net „įjungė“ konkretų pelės baimės prisiminimą. Stanfordo universiteto duomenimis, pelių tyrimuose šviesa pavyko panaikinti Parkinsono ligos simptomus, o K. Deisserotho darbai parodė, kad padažnėjęs širdies ritmas gali sustiprinti nerimą.

## Ar optogenetika jau gydo žmones?

Kol kas optogenetika visų pirma yra tyrimų įrankis, bet pirmasis klinikinis rezultatas jau yra. 2021 m. žurnale *Nature Medicine* aprašytas pacientas, apakęs dėl paveldimos tinklainės ligos - pigmentinio retinito. Jam į akį suleistas genas, dėl kurio tinklainės ląstelės tapo jautrios šviesai, o specialūs akiniai projektavo šviesos impulsus. Su akiniais pacientas galėjo pamatyti, surasti, suskaičiuoti ir paliesti daiktus. Tai pirmas aprašytas atvejis, kai optogenetinė terapija iš dalies atkūrė funkciją sergant neurodegeneracine liga.

[Nobelio komiteto moksliniame apraše](https://www.nobelprize.org/uploads/2026/10/advanced-medicineprize2026.pdf) nurodoma, kad šiuo metu vyksta keli klinikiniai tyrimai su pigmentiniu retinitu sergančiais pacientais. Vilčių siejama ir su klausa: optogenetika galėtų padaryti kochlearinius implantus tikslesnius.

Ir Nobelio komitetas, ir patys laureatai pabrėžia, kad kelias iki gydymo dar ilgas. „Tai vis dar daugiausia fundamentinių tyrimų įrankis“, - sakė Nobelio komiteto narė Anna Wedell. Žmonėms gydyti reikia ir genų terapijos, ir prietaiso, kuris atveda šviesą. „Kol kas žinau vieną pacientą, kuriam optogenetika padėjo“, - atvirai sako G. Nagelis.

## Optogenetika Lietuvoje

Optogenetiką naudoja ir Lietuvos mokslininkai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto tyrėjai, tarp jų Gytis Baranauskas, šiuo metodu tiria anestezuotų žiurkių regos žievę. 2024 m. žurnale *Scientific Reports* jie [paskelbė](https://europepmc.org/article/MED/39354096), kad šviesa sužadinus giliųjų žievės sluoksnių piramidinius neuronus, regos žievė geriau apdoroja regimąją informaciją. 2025 m. pabaigoje paskelbtame [tyrime](https://europepmc.org/article/MED/41462556) ta pati grupė parodė, kad tokia stimuliacija atskirai keičia neuronų reakciją į šviesos įsijungimą ir išsijungimą.

## Kas toliau

Optogenetika jau tapo kasdieniu neuromokslų laboratorijų įrankiu, o klinikiniai tyrimai parodys, kiek ji padės pacientams. P. Hegemannas jaunajai mokslininkų kartai pataria nesitenkinti tuo, kas jau atrasta. Paklaustas, kaip jauni tyrėjai galėtų patobulinti optogenetiką, jis [atsakė](https://www.nobelprize.org/prizes/medicine/2026/hegemann/interview/): „Jie neturėtų tobulinti optogenetikos. Jie turėtų dirbti su kažkuo nauju.“

Daugiau gerų žinių iš mokslo pasaulio rasite skiltyse [Mokslas ir technologijos](/mokslas) bei [Medicina](/sveikata/medicina).

## Dažniausi klausimai

### Kas yra optogenetika?

Optogenetika - tai metodas, kai į pasirinktas nervų ląsteles įterpiamas genas, koduojantis šviesai jautrų baltymą, pavyzdžiui, kanalrodopsiną iš dumblio Chlamydomonas. Tada tas ląsteles galima per milisekundes įjungti ar išjungti šviesa, kuri į smegenis atvedama šviesolaidžiu. Taip mokslininkai tiria, kurios nervų grandinės lemia elgesį ir ligas.

### Kas gavo 2026 m. Nobelio medicinos premiją?

2026 m. Nobelio fiziologijos ar medicinos premija skirta Karlui Deisserothui (Stanfordo universitetas, JAV), Peteriui Hegemannui (Berlyno Humboldtų universitetas) ir Georgui Nageliui (Viurcburgo universitetas) už šviesa valdomų jonų kanalų ir optogenetikos atradimus. 12 mln. Švedijos kronų premiją jie pasidalys po lygiai.

## Šaltiniai

1. [Karolinskos instituto Nobelio asamblėja - Press release: The Nobel Prize in Physiology or Medicine 2026](https://www.nobelprize.org/prizes/medicine/2026/press-release/)
2. [Karolinskos instituto Nobelio asamblėja - Popular information: They discovered how to control nerve cells with light](https://www.nobelprize.org/prizes/medicine/2026/popular-information/)
3. [Karolinskos instituto Nobelio asamblėja - Scientific background: Light-gated ion channels and optogenetics](https://www.nobelprize.org/uploads/2026/10/advanced-medicineprize2026.pdf)
4. [Karolinskos instituto Nobelio asamblėja - Prize announcement and interview with Anna Wedell](https://www.nobelprize.org/prizes/medicine/2026/prize-announcement/)
5. [Nobel Prize Outreach - Georg Nagel - telephone interview](https://www.nobelprize.org/prizes/medicine/2026/nagel/interview/)
6. [Nobel Prize Outreach - Peter Hegemann - telephone interview](https://www.nobelprize.org/prizes/medicine/2026/hegemann/interview/)
7. [Nobelio fondas - The Nobel Prize is increased by SEK 1 million](https://www.nobelprize.org/press-release/the-nobel-prize-is-increased-by-sek-1-million/)
8. [Viurcburgo universitetas - Nobelpreis für Georg Nagel](https://www.uni-wuerzburg.de/aktuelles/pressemitteilungen/single/news/nobelpreis-georg-nagel/)
9. [Stanford Medicine - Karl Deisseroth wins Nobel Prize in Physiology or Medicine](https://med.stanford.edu/news/all-news/2026/10/deisseroth-nobel-prize.html)
10. [Scientific Reports (Europe PMC įrašas) - Local stimulation of pyramidal neurons in deep cortical layers of anesthetized rats enhances cortical visual information processing](https://europepmc.org/article/MED/39354096)
11. [Scientific Reports (Europe PMC įrašas) - Optogenetic stimulation of pyramidal neurons in the rat primary visual cortex modulates ON- and OFF- receptive field areas independently](https://europepmc.org/article/MED/41462556)