Prancūzija padėkojo 40 Lietuvos ugniagesių, padėjusių gesinti miškų gaisrus

Lietuvos ugniagesių gelbėtojų komanda „Perkūnas“ sulaukė dar vienos padėkos už rugpjūčio misiją Prancūzijoje. Spalio 8 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) Vilniuje lankėsi Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Lucie Stepanyan su ambasados atstovais. Ji atvyko padėkoti 40 pareigūnų, kurie beveik dvi savaites padėjo Prancūzijos ugniagesiams kovoti su miškų gaisrais, pranešė departamentas.

Ką Lietuvos ugniagesiai veikė Prancūzijoje?

Lietuvos ugniagesiai Prancūzijoje daugiausia dirbo mažiau matomą, bet būtiną gaisro gesinimo etapą: ieškojo ir gesino po žeme bei miško paklotėje rusenančius židinius, kad ugnis vėl neįsipliekstų. Komanda dirbo dviejuose regionuose, kuriuos skiria apie 800 km.

Pirmoji dislokacijos vieta buvo Bordo regionas, kur komanda darbus pradėjo rugpjūčio 4 d. Toje pačioje bazėje gyveno ir Ukrainos, Slovakijos bei Kroatijos ugniagesių komandos. Didžiausios liepsnos ten jau buvo suvaldytos, todėl lietuviai žvalgė išdegusius miškų masyvus, perkasinėjo paklotę ir tikrino teritoriją. Per vieną intensyvią darbo dieną jie išžvalgė ir patikrino apie 1,2 kv. km miško.

„Tai daug fizinių jėgų ir kruopštumo reikalaujantis darbas, nes kiekvienas nepastebėtas rusenantis židinys gali tapti naujo gaisro pradžia“, - pirmąją darbo dieną sakė komandos vadovas, Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Dalius Kunigėlis.

Rugpjūčio 6 d. Prancūzijos operacijų vadovybė komandą nukreipė į Marselio apylinkes, kur kilo nauji dideli gaisrai. Ten „Perkūnas“ įsikūrė Prancūzijos nacionalinėje ugniagesių karininkų mokykloje (ENSOSP) ir buvo įtrauktas į vietos priešgaisrinės apsaugos sistemą: dvi grupės budėjo Prancūzijos ugniagesių padaliniuose, pasirengusios kartu su jais reaguoti į gaisrus. Rugpjūčio 9 d., kol Prancūzijos aviacija gaisrą gesino iš oro, lietuviai saugojo dvi gyvenvietes, kad ugnis jų nepasiektų.

Kaip Prancūzija padėkojo „Perkūno“ komandai?

Spalio 8 d. ambasadorė Lucie Stepanyan PAGD aukštai įvertino Lietuvos komandos indėlį gesinant miškų gaisrus. D. Kunigėlis svečiams pristatė misiją, o departamento direktorius Renatas Požėla pabrėžė, kad Lietuva negalėjo likti pasyvi, kai nelaimė ištiko kitą šalį. Ambasados atstovai domėjosi ir tuo, kaip Lietuvoje perspėjami gyventojai ir kaip būtų evakuojami užsieniečiai.

Tai ne pirmoji padėka. PAGD duomenimis, misijos pradžioje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas socialiniuose tinkluose padėkojo Lietuvai ir kitoms į pagalbos prašymą atsiliepusioms šalims. Rugpjūčio 12 d. su išvykstančia komanda atsisveikinti atvyko Prancūzijos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos generolas, perdavęs padėką ir Lietuvos žmonėms. Grįžtančius ugniagesius prie Prancūzijos ir Vokietijos sienos dar aplankė Lietuvos ambasados Prancūzijoje atstovai.

Kodėl Lietuva siuntė ugniagesius į Prancūziją?

Lietuvos ugniagesiai į Prancūziją vyko per Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, kai Prancūzija paprašė tarptautinės antžeminės pagalbos. PAGD duomenimis, iki rugpjūčio pradžios gaisrai pietvakarių Prancūzijoje nuniokojo apie 42 tūkst. hektarų miškų, iš pavojingų teritorijų evakuota daugiau kaip 220 tūkst. gyventojų ir turistų.

Lietuva pagalbą siūlė du kartus. Liepos 8 d. Prancūzijai labiausiai reikėjo lėktuvų ir sraigtasparnių, todėl ji už antžeminės komandos pasiūlymą padėkojo ir jo atsisakė. Situacijai blogėjant, Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba liepos 29 d. pagalbą pasiūlė dar kartą, o liepos 31 d. Prancūzija pasiūlymą priėmė.

Kai šalis paprašo pagalbos per mechanizmą, prašymą gauna visos 37 jame dalyvaujančios valstybės, o Europos Komisija koordinuoja ir iš dalies finansuoja pagalbos siuntimą. Komisijos duomenimis, pagal liepos 22 d. Prancūzijos prašymą jai atsiųsti 8 lėktuvai, 4 sraigtasparniai ir 187 ugniagesiai su 47 transporto priemonėmis iš Rumunijos, Serbijos, Ukrainos ir Lietuvos.

Kas važiavo į misiją ir ką vežėsi?

Komandą „Perkūnas“ sudarė 40 Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų iš visos Lietuvos, nuo Klaipėdos ir Tauragės iki Utenos, Visagino ir Šalčininkų. Rugpjūčio 1 d. ryte jie išvyko iš Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Valčiūnuose ir iki Prancūzijos važiavo apie tris paras.

Ugniagesiai vežėsi viską, ko reikia savarankiškai dirbti ir gyventi operacijos vietoje: gesinimo techniką, ryšio priemones, apsaugos ir stovyklavimo įrangą. Penkiuose visureigiuose gaisriniuose automobiliuose telpa 15 000 litrų vandens, o turima įranga leidžia nutiesti iki 1 km gesinimo ir iki 1 km vandens tiekimo žarnų linijų. Namo komanda sugrįžo rugpjūčio 16 d.

Kiek gyvybių ugniagesiai išgelbėjo Lietuvoje?

Darbo netrūko ir namuose. PAGD duomenimis, per devynis 2026 m. mėnesius ugniagesiai gelbėtojai gaisrų ir gelbėjimo darbų metu išgelbėjo 322 žmonių gyvybes, iš jų 82 gaisruose. Per tą laiką šalyje kilo 6 673 gaisrai, 1 433 kartus ugniagesiai padėjo žmonėms autoavarijose, 258 kartus dirbo vandenyje ar ant ledo. Šiemet jie išgelbėjo ir 261 gyvūną, daugiausia kačių ir stirnų.

Ką misija duos Lietuvai?

Misija Prancūzijoje Lietuvos ugniagesiams buvo ir vertinga praktika. Pasak PAGD direktoriaus pavaduotojo Kęstučio Aginto, komanda dirbo tikromis didelio masto miškų gaisrų sąlygomis kartu su Prancūzijos ir kitų šalių pajėgomis, todėl turėjo greitai prisitaikyti prie kitos šalies operacijų valdymo. „Šią patirtį parsivežame į Lietuvą ir ji bus svarbi toliau stiprinant mūsų pasirengimą“, - sakė K. Agintas, sutikdamas komandą.

Kitas žingsnis jau numatytas: Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba kuria ES civilinės saugos mechanizmo reikalavimus atitinkantį miškų gaisrų gesinimo modulį. Kada jis bus sertifikuotas, departamentas dar neskelbė, tačiau tada Lietuva galės dar geriau padėti kitoms šalims kovoti su dideliais miškų gaisrais. Daugiau istorijų apie žmones, kurie padeda kitiems, rasite skiltyje Žmonės.