Per „Paukščių palydas“ suskaičiuota 250 tūkst. paukščių - Lietuva 6-a Europoje

Kasmet spalio pirmąjį savaitgalį tūkstančiai žmonių visoje Europoje išeina į pakrantes, kopas ir pievas suskaičiuoti į žiemavietes traukiančių paukščių. Lietuvoje šią akciją, tarptautiniu mastu vadinamą „EuroBirdwatch“, koordinuoja Lietuvos ornitologų draugija (LOD), o surinkti duomenys sujungiami į bendrą Europos suvestinę.

Kiek paukščių suskaičiuota per Paukščių palydas 2026?

Per „Paukščių palydas 2026“ Lietuvoje suskaičiuota daugiau nei 250 tūkst. paukščių, skelbia LOD. Spalio 3-4 d. visoje šalyje vyko 28 renginiai, juose dalyvavo 441 žmogus. Stebėjimus rengė saugomų teritorijų direkcijos, įvairios organizacijos, pavieniai paukščių stebėtojai ir draugijos nariai.

Pagal suskaičiuotų paukščių skaičių Lietuva bendroje „EuroBirdwatch 2026“ suvestinėje užėmė 6 vietą. Iki penktosios Šveicarijos pritrūko mažiau nei 2 tūkst. paukščių, o už Lietuvos liko Belgija, Latvija, Norvegija ir kitos šalys:

1. Suomija - 1,6 mln.
2. Švedija - 742 877
3. Vengrija - 628 635
4. Nyderlandai - 531 054
5. Šveicarija - 251 681
6. Lietuva - daugiau nei 250 tūkst.
7. Belgija - 188 654
8. Latvija - 111 597
9. Norvegija - 107 906

Kodėl Lietuva šiemet 6-a, nors paukščių suskaičiavo daugiau?

Lietuvos rezultatas auga antrus metus iš eilės: 2024 m. per palydas suskaičiuotas 171 531 paukštis, 2025 m. - 223 362, o šiemet - dar apie 27 tūkst. daugiau. Pernai to užteko 4 vietai Europoje, tačiau šiemet kitų šalių stebėtojai užfiksavo gerokai gausesnius paukščių srautus.

„BirdLife International“ duomenimis, 2025 m. Europoje ir Centrinėje Azijoje suskaičiuota per 2,8 mln. paukščių, o 2026 m. - jau 4,8 mln. Švedijoje skaičius per metus išaugo nuo 277 641 iki 742 877.

Tokius šuolius daug lemia tai, kiek paukščių tą savaitgalį praskrenda pro stebėjimo vietas. 2024 m. LOD atkreipė dėmesį, kad dėl oro sąlygų ir vėjo krypties migracija pajūryje buvo silpnesnė nei prieš dvejus metus. Todėl metų rezultatus verta lyginti atsargiai: tai vieno savaitgalio migracijos vaizdas.

Kokie paukščiai Lietuvoje skrido gausiausiai?

Gausiausiai Lietuvoje skrido paprastieji kikiliai: jų suskaičiuoti 153 624, t. y. daugiau nei 6 iš 10 visų užregistruotų paukščių. Antri - šiauriniai kikiliai (25 674), treti - žąsiniai paukščiai, kurių rūšis nenustatyta (9 231).

Toliau rikiavosi didieji kormoranai (8 384), laukiai (6 806), paprastosios pempės (5 745), didžiosios zylės (5 478), pilkosios žąsys (4 184), baltakaktės žąsys (3 860) ir paprastieji varnėnai (3 384).

Visoje Europoje kikiliai buvo trečia gausiausia rūšis: „BirdLife International“ duomenimis, jų suskaičiuota apie 428 tūkst. Vadinasi, maždaug kas trečią per „EuroBirdwatch 2026“ suskaičiuotą kikilį užrašė Lietuvos stebėtojai. Daugiausia Europoje suskaičiuota baltaskruosčių berniklių (750 tūkst.) ir paprastųjų varnėnų (515 tūkst.).

Kas skaičiavo paukščius?

Paukščius skaičiavo ir patyrę ornitologai, ir moksleiviai. Spalio 3 d. Jurbarko rajone, dešiniojo Nemuno kranto lankose tarp Greičių ir Palėkių kaimų, 11 dalyvių nuėjo maždaug 9 km maršrutą, rašo „Jurbarko šviesa“. Žygį surengė Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato grupės patarėjas Algis Butleris ir biologijos mokytoja Vaida Mažeikė, prie jų prisijungė dviejų Jurbarko rajono mokyklų mokiniai.

Per žygį dalyviai užregistravo 30 paukščių rūšių ir 724 paukščius. Labiausiai įsiminė virš Nemuno lankų skridę želmeninių žąsų pulkai: jų suskaičiuota 550.

Europos mastu 28 „BirdLife“ partnerės organizacijos surengė 927 renginius, o daugiau nei 23 tūkst. dalyvių suskaičiavo 4,8 mln. paukščių. Daugiausia renginių (176) surengė ir daugiausia dalyvių (3 807) subūrė Vengrija. Visų šalių duomenis surinko ir apibendrino Slovakijos „BirdLife“ partneris. Pasak LOD, tokie stebėjimai kaupia duomenis apie paukščių gausą ir migraciją.

Kur dar šį rudenį stebėti paukščių migraciją?

Migracija dar nesibaigė: daugiausia paukščių virš Kuršių nerijos praskrenda rugsėjo pabaigoje ir spalį. Per aktyvią rudeninę migraciją virš nerijos per dieną praskrenda iki pusės milijono paukščių, nurodo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Siaura sausumos juosta tarp jūros ir marių sutraukia migruojančius paukščius į vieną koridorių.

Direkcija pataria rinktis aukštesnes vietas, pavyzdžiui, Parnidžio kopą, taip pat pajūrį ir pamarį. Pradedantiesiems geriausia stebėti ramioje vietoje anksti ryte, kai paukščiai skrenda gausiausiai. Pamario pakrantėje tarp Nidos ir Pervalkos įrengti 6 paukščių stebėjimo bokšteliai. Direkcija primena paukščių netrikdyti ir netriukšmauti.

Kita garsi vieta - Ventės ragas Šilutės rajone. Pasak Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus, rugsėjį ir spalį būna dienų, kai Lietuvos pajūriu ties Palanga per dieną praskrenda daugiau kaip 3 mln. paukščių. 70-80 proc. jų nuo Klaipėdos pasuka per Kuršių neriją, o 20-30 proc. traukia rytine marių pakrante Ventės rago link.

„Rudens mėnesiais Ventės rage paukščių knibždėte knibžda“, - rašo muziejus. Čia veikia 1929 m. įkurta Ventės rago ornitologinė stotis: jos darbuotojai su talkininkais per metus sužieduoja 60-100 tūkst. paukščių, o nuo žiedavimo pradžios čia paženklinta 2,9 mln. sparnuočių.

Spalį stoties muziejus lankytojus priima darbo dienomis 10-17 val., savaitgaliais 10-18 val. Bilietas suaugusiesiems kainuoja 4 Eur, lengvatinis - 2 Eur, vaikams iki 6 metų įėjimas nemokamas.

Paukščių palydos rengiamos kasmet, spalio pirmąjį savaitgalį. LOD kviečia renginius registruoti visus norinčius: tai gali būti ir ekskursija po apylinkes, ir pamoka mokykloje, ir pasivaikščiojimas su draugais. Daugiau gerų žinių apie gyvūnus, pavyzdžiui, apie kapibarų sugrįžimą į Lietuvos zoologijos sodą, ir naujienų iš Lietuvos regionų rasite emo.lt.