Lietuvos lazeriams 60 metų: Vilniuje statomos dvi naujos lazerių gamyklos

Pirmąjį lazerį Lietuvoje 1966 m. Vilniaus universitete paleido fizikai Juozas Vidmantis Vaitkus, Jurgis Viščakas ir Remigijus Baltramiejūnas. Tai įvyko vos šešeri metai po to, kai pasaulyje buvo sukurtas pirmasis lazeris. Kaip primena Lietuvos lazerių asociacija, lazeris fizikams tuomet buvo įrankis puslaidininkiams tirti.

Šiandien šalyje veikia daugiau nei 60 lazerių ir fotonikos įmonių, o jose ir aplinkiniuose mokslo centruose dirba per 2 000 specialistų. Jubiliejiniais metais sektorius ne tik švenčia: Vilniuje pradėti du dideli gamybos plėtros projektai.

Lazerių pramonė Lietuvoje plečiasi: ką stato „Light Conversion“

Didžiausią projektą vykdo „Light Conversion“, viena pirmaujančių pasaulyje femtosekundinių lazerių gamintojų. Už 47,3 mln. eurų įmonė stato 13 000 m² gamybos ir tyrimų centrą „ViPalace“ (Vilniaus pasaulio lazerių centrą) Keramikų gatvėje, kur veikia jau dabar. Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, gamyba beveik patrigubės: nuo 1 000 iki 2 700 lazerinių sistemų per metus.

Centre bus švarios patalpos, optinių sistemų surinkimo ir bandymų laboratorijos, robotizuotos mechaninių detalių gamybos linijos ir automatizuotas sandėlis. 2028-2031 m. projektas sukurs 200 naujų darbo vietų gamybos specialistams, inžinieriams, mokslininkams ir administracijai.

Balandį projektui suteiktas stambaus investicinio projekto statusas. Jis leidžia iki 20 metų taikyti 0 proc. pelno mokestį, greičiau gauti planavimo ir statybos leidimus bei paprasčiau įdarbinti užsienio specialistus.

Rugpjūtį statybų bendrovė YIT pranešė pasirašiusi sutartį pastatyti naująją gamyklą. Pirmasis etapas yra penkių aukštų, daugiau nei 13 400 m² gamybinis pastatas, kurį žadama baigti per 16 mėnesių nuo sutarties pasirašymo. Po antrojo etapo komplekse bus beveik 19 000 m² ir vietos maždaug 500 darbuotojų, o ant stogo veiks saulės elektrinė.

1994 m. įkurta „Light Conversion“ dabar turi daugiau nei 700 darbuotojų, iš jų 100 dirba tyrimų ir plėtros srityje. Ministerijos duomenimis, įmonės pajamos ir pelnas kasmet auga vidutiniškai 20 proc., o eksportuojama 99 proc. produkcijos.

Ką gamins „Litilit“ gamykla Plungės gatvėje?

„Litilit“ gamykla Plungės gatvėje Vilniuje pirmaisiais veiklos metais galės pagaminti iki 1 000 femtosekundinių lazerių, o per kelerius metus - iki 3 000 per metus. Pasak startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“, įmonė į 4 000 m² patalpas investuoja apie 6 mln. eurų. Ten veiks metalo apdirbimo CNC staklių cechas ir robotizuotos lazerių surinkimo bei bandymų dirbtuvės.

Pagrindiniai įrengimo darbai turėtų baigtis šių metų pabaigoje, o gamyba, kaip nurodo lazerių klasteris LITEK, prasidės 2027 m. Įmonės teigimu, tai bus viena didžiausių tokių gamyklų pasaulyje.

Įmonė, viena iš mokslo laboratorijose gimusių Lietuvos startuolių, įkurta 2015 m. Jos pagrindas yra ultratrumpųjų impulsų generavimo būdas, kurį 2014 m. Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) sukūrė vienas įmonės įkūrėjų Kęstutis Regelskis, o vėliau jis buvo užpatentuotas. Įmonės vadovas ir bendraįkūrėjis Nikolajus Gavrilinas sako, kad jų lazeriai maždaug 20 proc. elektros energijos paverčia femtosekundinių impulsų šviesa.

Vilniaus gamykla yra pirmas „Litilit“ tarptautinės plėtros žingsnis: vėliau tokį gamybos modelį įmonė ketina pakartoti kituose regionuose kartu su partneriais. „Didžiuojamės, kad šį kelią pradedame Lietuvoje, šalyje, turinčioje stiprią lazerių mokslo ir inžinerijos tradiciją“, - sakė N. Gavrilinas.

Kas yra femtosekundiniai lazeriai ir kur jie naudojami?

Femtosekundiniai lazeriai skleidžia itin trumpus šviesos impulsus. Viena femtosekundė yra milijoninė milijardosios sekundės dalis. Per tokį trumpą laiką šiluma nespėja pasklisti, todėl lazeris medžiagą pjauna, gręžia ar žymi beveik jos nekaitindamas, net jei ji labai trapi.

Lietuvoje pagamintais lazeriais pjaunamas išmaniųjų telefonų ekranų ir kamerų stiklas, gręžiamos automobilių kuro purkštukų angos, žymimi medicinos instrumentai ir gaminami stentai. Jie naudojami ir akių chirurgijoje, puslaidininkių bei elektronikos gamyboje.

Lietuvos lazeriai dirba ir didžiausiose Europos mokslo laboratorijose. Pasak Vilniaus universiteto, Lietuvos įmonių sukurtos sistemos, generuojančios trumpesnius nei 10 femtosekundžių impulsus, veikia Europos lazerių infrastruktūros ELI centruose Čekijoje ir Vengrijoje.

Kaip iš universiteto laboratorijos išaugo eksporto pramonė?

Lietuvos lazerių pramonė išaugo iš Vilniaus universiteto ir Fizikos instituto laboratorijų, kuriose tyrėjai įrangą dažnai pasigamindavo patys. Pirmosios įmonės iš jų atsirado jau nepriklausomoje Lietuvoje: „Ekspla“ įsteigta 1992 m., „Light Conversion“ - 1994 m. Vėliau prie jų prisijungė dešimtys optikos ir komponentų gamintojų.

Pasak Inovacijų agentūros, kurios duomenis skelbia Lithuania.lt, 90-95 proc. Lietuvos lazerių produkcijos eksportuojama į daugiau nei 80 šalių, o sektorius kasmet auga daugiau nei 16 proc. „Go Vilnius“ duomenimis, 2020-2024 m. didžiausios rinkos buvo JAV ir Kinija (po 16,3 proc. eksporto) bei Vokietija (14,3 proc.).

„Lietuvos lazerių sektorius remiasi išskirtinai glaudžiu mokslo ir pramonės ryšiu“, - sako Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas dr. Gediminas Račiukaitis.

Šį ryšį rodo ir šių metų apdovanojimai. Rugpjūčio 28 d. Lietuvos lazerių asociacijos konferencijoje „Lazeriai. Mokslas ir technologijos 2026“ „Metų proveržio 2026“ įvertinimai skirti FTMC lazerininkams už lazerinio mikroformavimo taikymą hibridiniam energijos surinkimo įtaisui ir „Light Conversion“ už „ViPalace“ projektą.

Ko pramonei dar trūksta ir kas jai gali sutrukdyti?

Augimas nėra savaime garantuotas. G. Račiukaitis didžiausiomis rizikomis įvardija geopolitiką ir eksporto licencijavimą. Pagrindinės konkurentės yra JAV, Vokietija ir Prancūzija, o ultratrumpųjų impulsų lazerių srityje sparčiai stiprėja Kinija.

Asociacijos prezidentas mano, kad Lietuvai nebūtina lenktyniauti masinės gamybos apimtimis. Jo vertinimu, šalies įmonėms daugiau galimybių ten, kur reikia retų žinių: kuriant sunkiai pakeičiamus komponentus ir technologijas bei dalyvaujant dideliuose tarptautiniuose projektuose.

Abu gamyklų projektai dar tik įgyvendinami. „Litilit“ gamyba prasidės 2027 m., „ViPalace“ darbo vietos bus kuriamos 2028-2031 m., o visą projektą numatyta baigti iki 2034 m. pabaigos.

Kas toliau: pasaulio lazerių mokslininkai renkasi Vilniuje

Spalio 11-15 d. Vilniuje vyks tarptautinės optikos ir fotonikos draugijos Optica lazerių kongresas ir paroda. Pasak „Go Vilnius“, jame bus aptariami kietojo kūno lazeriai, kvantinis ir laisvosios erdvės ryšys, LIDAR sistemos autonominiams automobiliams, medžiagų apdirbimas ir mikroapdirbimas.

Lietuvos lazerių istoriją galima pamatyti ir muziejuose. Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose veikia ekspozicija „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“, o Energetikos ir technikos muziejuje nuo liepos veikia fotonikos ekspozicija „Nuo šviesos bangos iki lazerio spindulio“.

Daugiau naujienų apie mokslo atradimus, virstančius produktais, rasite inovacijų rubrikoje.