Marsaeigis „Perseverance“ pagerino rekordą: kitame dangaus kūne nuvažiavo 45,22 km

Rekordinę ribą „Perseverance“ peržengė per 91,31 metro važiavimą vietovėje „Lac de Charmes“, už vakarinio Jezero kraterio krašto. Tai buvo 2 006-oji misijos Marso para, arba solas. Tą dieną marsaeigio navigacijos kamera nufotografavo akmenuotą šlaitą su ratų vėžėmis.

Kokį rekordą pasiekė marsaeigis „Perseverance“?

Marsaeigis „Perseverance“ dabar yra toliausiai kito dangaus kūno paviršiumi nuvažiavęs aparatas. NASA duomenimis, spalio 11 d. jo rida pasiekė 45,22 km. Iki tol rekordas priklausė kitam NASA marsaeigiui „Opportunity“, kuris 2004-2018 m. Marse nuvažiavo 45,16 km.

Svarbiausias skirtumas yra laikas. „Opportunity“ savo kelią įveikė per beveik 15 metų, o „Perseverance“ tą patį atstumą nuvažiavo per maždaug penkerius su puse metų nuo nusileidimo 2021 m. vasario 18 d.

Pakeliui marsaeigis aplenkė ir Mėnulio rekordininkus. 1972 m. misijos „Apollo 17“ astronautai Gene'as Cernanas ir Harrisonas Schmittas Mėnulyje nuvažiavo 35,7 km, o 1973 m. sovietinis Mėnulio visureigis „Lunochod-2“ - 39 km.

Kaip „Perseverance“ pats renkasi kelią?

Didžiąją kelio dalį „Perseverance“ nuvažiavo pats, su autonominės navigacijos sistema AutoNav. Riedėdamas marsaeigis fotografuoja reljefą, sudaro trimatį kliūčių žemėlapį ir pats nusibrėžia kelią tarp taškų, kuriuos jam parenka maršrutų planuotojai Žemėje. Misijos komanda tai vadina „mąstymu važiuojant“.

Su AutoNav „Perseverance“ reljefą vertino daugiau nei 90 proc. viso kelio. Pirmąją tokią sistemą Marse turėjo dvyniai „Spirit“ ir „Opportunity“, tačiau ji padėjo įveikti tik apie 5 proc. jų atstumo. Skirtumas matyti ir skaičiuojant duomenis: 1997 m. pirmasis NASA marsaeigis „Sojourner“ kelią priešais save vertino pagal 20 matavimo taškų, o „Perseverance“ kaskart apdoroja 600 000. Važiuodamas didžiausiu ar beveik didžiausiu greičiu, jis per vieną Marso parą yra nuvažiavęs net 412 metrų.

„Gavęs savarankiškumą tiesiog važiuoti, ‚Perseverance‘ yra geresnis vairuotojas nei tas, kuris nusileido, ir mes dar nebaigėme“, - sakė „Perseverance“ robotikos operacijų komandos vadovo pavaduotojas Markas Maimone.

Jo teigimu, naujausia programinė įranga moko marsaeigį mažiau manevruoti ir daugiau riedėti, o važiuojant pačiam tikrinti savo padėtį pagal orbitinius žemėlapius. Kitas uždavinys yra saulės akinimas: kai marsaeigis važiuoja prieš saulę, atspindžiai navigacijos kamerose verčia jį sustoti jau popietės viduryje. Jei inžinieriams pavyks šią kliūtį įveikti, ilgesnę darbo dieną turės ir visi būsimi marsaeigiai.

Kiek nuvažiavo kiti marsaeigiai?

Iki „Perseverance“ toliausiai Marse buvo nuvažiavęs „Opportunity“, 45,16 km. Kiti NASA marsaeigiai įveikė mažiau: „Curiosity“ daugiau nei 38,07 km, „Spirit“ 7,7 km, o pirmasis, „Sojourner“, apie 100 metrų.

NASA marsaeigiai Marsą tyrinėja beveik tris dešimtmečius. Mikrobangų krosnelės dydžio „Sojourner“ ten dirbo 1997 m., jo misija truko 83 Marso paras.

Golfo vežimėlio dydžio dvyniai „Spirit“ ir „Opportunity“ Marsą pasiekė 2004 m., o jų pagrindinė misija turėjo trukti 90 parų. „Spirit“ dirbo, kol 2010 m. jo neįveikė Marso žiema. „Opportunity“ važinėjo 5 111 Marso parų ir 2015 m. pirmasis už Žemės ribų įveikė maratono nuotolį. Tebeveikiantis „Curiosity“ Marsą tyrinėja nuo 2012 m., kai nusileido Gale krateryje.

„Perseverance“ misijos pradinis planas buvo kuklesnis: misija numatė ne daugiau kaip 12,4 mylios, apie 20 km, kelio. „Mes tai gerokai viršijome, o kadangi visos judėjimo sistemos veikia ir ilgalaikio tarnavimo bandymų rezultatai palankūs, tikimės, kad ‚Perseverance‘ šį rekordą ilgins dar daugelį metų“, - sakė „Curiosity“ ir „Perseverance“ projektų vadovas NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje (JPL) Stevenas Lee.

Ko „Perseverance“ ieško Jezero krateryje?

„Perseverance“ ieško senovės mikroorganizmų pėdsakų ir renka uolienų mėginius, o ilgi važiavimai leidžia per trumpesnį laiką ištirti daugiau skirtingų uolienų. Marsaeigis nusileido 45 km pločio Jezero krateryje, kuriame prieš daugiau nei 3,5 mlrd. metų telkšojo ežeras. Nuo senovinio ežero dugno jis kilo suakmenėjusia upės sistema ir pasiekė kraterio kraštą.

Pakeliui marsaeigis ištyrė uolą „Cheyava Falls“. NASA misijos puslapyje nurodoma, kad 2025 m. rugsėjį, po metus trukusios recenzijos, žurnale Nature paskelbti rezultatai: iš šios uolos paimtame mėginyje „Sapphire Canyon“ yra galimų biožymenų, t. y. ženklų, kad Marse kadaise galėjo būti gyvybė. Tai dar ne įrodymas: išvadoms apie gyvybę reikia daugiau duomenų ir tyrimų.

Iš viso „Perseverance“ surinko 29 uolienų ir regolito, t. y. smulkių uolienų ir grunto, mėginius: nuo kraterio dugno, senovinės upės deltos ir kraterio krašto. Mėginiai renkami tam, kad ateityje juos galbūt paimtų ir į Žemę pargabentų kita misija.

Dabartinė marsaeigio vietovė „Lac de Charmes“ gali būti viena seniausių kada nors Saulės sistemoje tyrinėtų vietovių. Žemėje tokio amžiaus uolienas seniai sunaikino erozija ir tektoninių plokščių judėjimas, o Marse tektoninių plokščių nėra. Kraterio krašte „Perseverance“ tiria smūgio metu susidariusias uolienas, kurių amžius siekia apie 4 mlrd. metų.

Kur „Perseverance“ važiuos toliau?

Artimiausias „Perseverance“ tikslas yra vietovė „Idubi“, kur mokslininkai tikisi rasti senovinių hidroterminių sistemų pėdsakų. Kraterio krašte gali slypėti visai kitokia senovinė buveinė nei ežero dugne.

NASA neseniai patvirtino pirmąjį misijos pratęsimą. Jis prasidėjo spalį ir truks maždaug iki 2028 m. pabaigos. Per jį marsaeigis važiuos kraterio kraštu į pietus link „Rainbow Falls“, 100 metrų pločio senovinės plutos luito, kurį iškėlė Jezero kraterį suformavęs smūgis.

Apie kitus kosmoso tyrinėjimų laimėjimus rašėme straipsniuose apie rekordinį Sophie Adenot skrydį ir NASA planą ištirti Mėnulio duobę, po kuria gali slypėti urvas. Daugiau naujienų rasite skiltyje Kosmosas.