PISA 2025: Lietuvos penkiolikmečiai lenkia EBPO vidurkį, atotrūkis tarp mokinių mažėja

Lietuvos penkiolikmečiai Tarptautiniame penkiolikmečių tyrime PISA 2025 visose srityse surinko daugiau taškų nei vidutiniškai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių mokiniai. Taip nutiko pirmą kartą nuo 2006 m., kai Lietuva pradėjo dalyvauti tyrime, skelbia Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Tyrimas parodė ir kitą gerą pokytį: per trejus metus gerokai sumažėjo atotrūkis tarp mokinių iš socialiai nepalankios ir palankios aplinkos.

Kaip Lietuvos mokiniams sekėsi PISA 2025 tyrime?

PISA 2025 rezultatai rodo, kad Lietuvos penkiolikmečiai gamtos mokslų ir matematikos srityse statistiškai reikšmingai lenkia EBPO šalių vidurkį, o skaitymo srityje yra šiek tiek virš jo. Pagrindinė šio tyrimo sritis buvo gamtamokslinis raštingumas.

• Gamtos mokslai: 488 taškai, EBPO vidurkis - 482. Lietuva užima 20-29 poziciją iš 91 šalies ir regiono.
• Matematika: 470 taškų, EBPO vidurkis - 463. Pozicija - 20-27 iš 90.
• Skaitymas: 464 taškai, EBPO vidurkis - 461. Šis 3 taškų skirtumas statistiškai nereikšmingas, taigi skaitymo srityje Lietuva iš esmės atitinka EBPO vidurkį. Pozicija - 19-27 iš 90.

Gamtos mokslų srityje Lietuvos rezultatai statistiškai nesiskiria nuo Čekijos, Belgijos, Vokietijos, Nyderlandų ir Švedijos, matematikos srityje - nuo Danijos, Suomijos ir Italijos. Iš regiono šalių visose trijose srityse daugiau taškų surinko Estija ir Lenkija, mažiau - Latvija.

„Lietuvos mokinių rezultatai visose tyrimo srityse pirmą kartą per visą Lietuvos dalyvavimo PISA tyrimuose istoriją nuo 2006 metų yra aukštesni už EBPO vidurkį“, - sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

Naujoje srityje - geriausias rezultatas

2025 m. PISA pirmą kartą tyrė informatinį problemų sprendimą, ir būtent šioje srityje Lietuvos mokiniai pasirodė geriausiai. Jie surinko 512 taškų, 12 taškų daugiau nei EBPO vidurkis (500), ir užima 14-23 poziciją iš 85 šalių.

Tokie rezultatai statistiškai nesiskiria nuo Čekijos (517), JAV (513) ir Airijos (511) penkiolikmečių. Lenkijos, Suomijos ir Latvijos mokiniai surinko po 507 taškus, Estijos - 541.

Ar mažėja atotrūkis tarp mokinių?

Taip. Gamtos mokslų rezultatų skirtumas tarp ketvirtadalio Lietuvos mokinių iš nepalankiausios ir ketvirtadalio iš palankiausios socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos per trejus metus sumažėjo nuo 88 iki 63 taškų. EBPO šalyse vidutiniškai jis siekia 85 taškus (2022 m. - 96). Latvijoje šis skirtumas yra 58, Estijoje - 68, Suomijoje - 78, Lenkijoje - 82 taškai.

Pokytis ilgalaikis. Pasak NŠA, nuo 2015 iki 2025 m. nepalankioje aplinkoje augančių mokinių pasiekimai gerėjo, o palankioje aplinkoje esančių išliko stabilūs. Taigi atotrūkis mažėjo kylant silpnesnės padėties mokinių rezultatams.

Apie 14 proc. nepalankioje aplinkoje augančių Lietuvos mokinių gamtos mokslų rezultatai pateko tarp ketvirtadalio aukščiausių (EBPO - 12 proc.). NŠA tokius mokinius vadina akademiškai atspariais: nepaisant sunkesnių sąlygų, jie pasiekia puikių rezultatų.

Kas siejama su geresniais rezultatais?

PISA 2025 duomenys išskiria kelis dalykus, kurie Lietuvoje siejasi su aukštesniais mokinių pasiekimais:

• Darželis. Ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankiusių mokinių gamtos mokslų rezultatai 27 taškais aukštesni nei visai nelankiusiųjų (EBPO - 39).
• Lankomumas. Palyginti su 2018 m., pamokas Lietuvos mokiniai lanko geriau. Mokinių, kurie 3-4 kartus praleido visą mokyklos dieną, gamtos mokslų rezultatai 82 taškais žemesni.
• Saugumas. Daugiau nei 90 proc. mokinių mokykloje jaučiasi saugiai, o jų rezultatai aukštesni.
• Smalsumas ir pastangos. Geriau sekasi smalsiems ir atkakliems mokiniams. Geriausius gamtos mokslų rezultatus pasiekė tie, kurie šio dalyko namų darbams per dieną skiria nuo 30 minučių iki valandos.

Viceministras J. Petkevičius pagrindą tolesniam augimui mato 2022 m. atnaujintose bendrojo ugdymo programose, kurios daugiau dėmesio skiria žinių taikymui realiose situacijose. Jis taip pat mini STEAM centrus, kuriuose mokiniai mokosi eksperimentuodami, ir Matematikos gerinimo planą.

Kur dar reikia pastangų?

Ne visi PISA 2025 rodikliai gerėja. Palyginti su PISA 2022, Lietuvos matematikos rezultatas sumažėjo nuo 475 iki 470 taškų, skaitymo - nuo 472 iki 464. Lietuva EBPO vidurkį aplenkė ir todėl, kad jis smuko dar labiau: matematikos - nuo 472 iki 463, skaitymo - nuo 476 iki 461 taško. Gamtos mokslų rezultatas pakilo nuo 484 iki 488 taškų.

Didelis išlieka skirtumas pagal vietovę. Geriausiai sekasi sostinės ir didžiųjų miestų mokiniams, prasčiausiai - miestelių ir kaimų. Gamtos mokslų rezultatų atotrūkis pagal vietovę Lietuvoje siekia 65 taškus, o EBPO šalyse vidutiniškai - 33.

Mažiau nei kitur paplitusi ir augimo mąstysena. Tik 52 proc. Lietuvos penkiolikmečių mano, kad intelektą galima ugdyti darbu, pastangomis ir grįžtamuoju ryšiu (EBPO - 69 proc.).

Kaip atliktas PISA tyrimas?

PISA - EBPO tarptautinis penkiolikmečių tyrimas, kuris vertina, kaip mokiniai geba taikyti žinias ir gebėjimus nepažįstamose situacijose mokykloje ir už jos ribų. 2025 m. jame dalyvavo 91 šalis ir regionas (38 EBPO narės ir 53 šalys partnerės), užduotis atliko daugiau nei 760 tūkst. penkiolikmečių.

Lietuvoje tyrime dalyvavo 7,7 tūkst. mokinių iš 295 mokyklų lietuvių, lenkų ir rusų mokomosiomis kalbomis. Visi Lietuvos duomenys atitiko PISA kokybės standartus. Nuo 2025 m. tyrimas vyksta kas ketverius metus, taigi kitas laukia 2029 m.

Išsamūs PISA 2025 rezultatai skelbiami NŠA svetainėje. Daugiau gerų žinių apie švietimą ir naujienų iš Lietuvos rasite emo.lt.