Lietuviai sportuoja daugiau: kelis kartus per savaitę mankštinasi jau 32 proc. gyventojų

Lietuvos gyventojai sportuoja ir juda dažniau nei prieš ketverius metus. Tai rodo specialioji „Eurobarometro“ apklausa „Sportas ir fizinis aktyvumas“, kurią Europos Komisija paskelbė rugsėjo 22 d., Europos sporto savaitės išvakarėse. Apklausa atliekama jau šeštą kartą, ankstesnė vyko 2022 m., todėl pokyčius galima palyginti.

Kiek lietuvių sportuoja?

Kelis kartus per savaitę mankštinasi ar sportuoja 32 proc. Lietuvos gyventojų, o 2022 m. tokių buvo 24 proc. Dar 11 proc. sportuoja beveik kasdien (2022 m. - 9 proc.), taigi bent kelis kartus per savaitę sportuoja 43 proc. žmonių.

Apklausoje mankšta laikoma bet kokia fizinė veikla sporto aplinkoje: plaukimas, treniruotės sporto klube, greitas ėjimas ar bėgimas parke. Retai sportuojančių per ketverius metus sumažėjo nuo 15 iki 9 proc.

Pagal beveik kasdien sportuojančiųjų dalį Lietuva šiek tiek lenkia ES vidurkį (9 proc.), o pagal sportuojančiuosius kelis kartus per savaitę dar atsilieka: ES vidurkis siekia 38 proc. Visoje Europos Sąjungoje kryptis ta pati. Niekada nesportuojančių europiečių sumažėjo nuo 45 iki 39 proc., nurodo Europos Komisija.

Kasdieniu judėjimu Lietuva lenkia ES vidurkį

Didžiausias pokytis vyksta ne sporto salėse, o kasdienybėje. Beveik kasdien ne sporto tikslais, pavyzdžiui, vaikščiodami, važiuodami dviračiu ar dirbdami sode, juda 42 proc. Lietuvos gyventojų. 2022 m. tokių buvo 25 proc., o ES vidurkis dabar yra 35 proc.

78 proc. lietuvių bent 10 minučių be pertraukos vaikšto pėsčiomis 4-7 dienas per savaitę (ES - 72 proc.). Ryškiausiai išaugo judėjimas pakeliui: tarp namų, darbo, mokyklos ar parduotuvių juda 39 proc. fiziškai aktyvių lietuvių, nors 2022 m. tokių buvo 15 proc. Tai didžiausias šuolis tarp visų vietų, kuriose žmonės sportuoja ar juda.

Dažniausiai lietuviai vis dar mankštinasi namuose (61 proc. aktyvių gyventojų, ES - 33 proc.), bet šis skaičius sumažėjo 7 proc. punktais. Parkuose ir gamtoje juda 50 proc. (2022 m. - 43 proc.). Sveikatingumo ar fitneso centrus nurodo 8 proc., 7 proc. punktais daugiau nei 2022 m., tačiau ES vidurkis čia daugiau nei dvigubai didesnis (19 proc.).

„Svarbu, kad žmonės juda ne tik sporto aikštynuose ar sporto salėse - vaikšto, važiuoja dviračiais, leidžia laiką gamtoje ir kitaip aktyviai įsitraukia į kasdienį judėjimą“, - sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Kodėl lietuviai sportuoja?

Lietuviai dažniausiai sportuoja dėl sveikatos. 49 proc. aktyvių gyventojų mankštinasi, kad pagerintų ar palaikytų fizinę sveikatą (ES - 44 proc.), 38 proc. nori pagerinti fizinį pajėgumą (ES - 30 proc.). Asmeninių tikslų siekimą nurodo 22 proc., beveik dvigubai daugiau nei vidutiniškai ES (12 proc.).

Sporto nauda psichikai ir bendruomenei Lietuvoje tikima labiau nei vidutiniškai Europoje. 97 proc. lietuvių sutinka ar linkę sutikti, kad mankšta ir sportas padeda gerinti psichikos sveikatą (ES - 93 proc.), 93 proc. mano, kad fizinė veikla stiprina bendruomeniškumą (ES - 86 proc.).

Sportuoti reguliariau labiausiai trukdo laiko stoka (32 proc.) ir motyvacijos trūkumas (26 proc.). Sveikatos problemas ar traumas nurodo 18 proc., o tinkamos sporto infrastruktūros netoli namų trūksta 9 proc. apklaustųjų.

Kur Lietuva dar atsilieka?

Beveik pusė gyventojų vis dar nesportuoja. Niekada nesimankština ir nesportuoja 48 proc. Lietuvos gyventojų: mažiau nei 2022 m. (52 proc.), bet gerokai daugiau nei vidutiniškai ES (39 proc.).

Moterys nesportuoja dažniau (52 proc.) nei vyrai (43 proc.). Su amžiumi skirtumai ryškėja: tarp 15-24 metų vaikinų niekada nesportuojančių yra 8 proc., tarp tokio pat amžiaus merginų - 15 proc., o tarp 55-64 metų žmonių - 62 proc. Daugiausia nesportuojančių yra tarp pensininkų ir bedarbių, po 69 proc. Sporto klubams Lietuvoje priklauso nedaug žmonių: 79 proc. fiziškai aktyvių lietuvių nėra jokio klubo nariai (ES - 57 proc.).

Svarbu ir tai, kad „Eurobarometras“ remiasi pačių žmonių atsakymais. Jis rodo, kaip gyventojai apibūdina savo įpročius, o ne prietaisais išmatuotą aktyvumą.

Kas toliau: programa vaikams ir naujos sporto bazės

Valstybė daugiausia dėmesio skiria vaikams ir sporto bazėms regionuose. Šiais mokslo metais startuoja nacionalinė vaikų fizinio aktyvumo skatinimo programa, kuriai trejiems mokslo metams (2026-2029 m.) skirta daugiau nei 2,6 mln. eurų. Ją vykdys konkursą laimėjusi Lietuvos futbolo federacija, o veiklos vyks mažiausiai 55 savivaldybėse.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, kasmet programoje dalyvaus beveik 44 000 vaikų. 3-7 metų vaikams bent 8 savaites ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę vyks judėjimo pratybos. Į jas planuojama įtraukti 292 ugdymo įstaigas ir daugiau nei 29 000 vaikų. Moksleiviams iki 16 metų bus rengiamos 20 sporto šakų nacionalinės žaidynės, kuriose kasmet tikimasi daugiau nei 14 500 dalyvių. Dalyvauti galės ir specialiųjų ugdymosi poreikių ar negalią turintys vaikai. Tikslas - bent 40 proc. padidinti programoje dalyvaujančių ikimokyklinukų fizinį aktyvumą.

Šiemet Sporto rėmimo fondas 9,5 mln. eurų paskirstė visiems 173 fizinio aktyvumo projektams, kurie teikė paraiškas. Dar ne mažiau kaip 4 mln. eurų skirta regionų sporto bazėms atnaujinti, pritaikyti žmonėms su negalia ir atverti visuomenei. 2026-2028 m. savivaldybių baseinams, sporto salėms, stadionams ir maniežams statyti ar rekonstruoti planuojama skirti 46 mln. eurų, iš jų 19 mln. eurų jau šiemet. Pirmenybė bus teikiama savivaldybėms, kuriose sporto erdvių trūksta labiausiai.

Kaip atlikta apklausa?

Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 574 vyko 2026 m. balandžio 9 d.-gegužės 4 d. visose 27 ES valstybėse, iš viso apklaustas 26 421 žmogus. Lietuvoje balandžio 9-28 d. tiesioginio interviu būdu apklausta 1 017 gyventojų, tai reprezentatyvi šalies gyventojų imtis.

Išsamius Lietuvos duomenis pagal lytį, amžių ir užsiėmimą Europos Komisija skelbia šalies suvestinėje lietuvių kalba. Lietuvoje gerėja ir kiti sveikos gyvensenos rodikliai: šalyje mažiau rūkoma ir geriama. Daugiau gerų sporto žinių rasite emo.lt.