Kakapo papūgų jau 325: per rekordinį sezoną užaugo 90 jauniklių

Naujojoje Zelandijoje gyvena jau 325 kakapo - didelės, neskraidančios, naktimis aktyvios papūgos. 2026 m. rugsėjo 1 d. Naujosios Zelandijos gamtosaugos departamentas (DOC) į oficialią populiaciją įtraukė 90 šių metų jauniklių. Tiek jauniklių per vieną sezoną dar niekada neužaugo, o paukščių skaičius - didžiausias nuo 1995 m., kai prasidėjo rūšies gelbėjimo programa.

Kiek kakapo papūgų dabar yra pasaulyje?

Pasaulyje dabar gyvena 325 kakapo papūgos, ir visos jos - laukinės, Naujojoje Zelandijoje. Prieš veisimosi sezoną, 2026 m. sausį, jų buvo 236, nurodo DOC.

Jauniklius DOC įtraukia į oficialų sąrašą, kai jie sulaukia 150 dienų: tokio amžiaus kakapo jau būna palikę lizdą ir laikomi pakankamai savarankiškais. Jauniausiam išgyvenusiam šių metų jaunikliui 150 dienų sukako rugsėjo 1 d., todėl tą dieną į sąrašą įrašyti visi 90 jauniklių.

„Tarp veisimosi sezonų turėjome ketverių metų pertrauką, tad nuostabu pagaliau, po tiek laiko, matyti, kaip populiacija auga. Tai ir svarbus rūšies etapas: manoma, kad paskutinį kartą daugiau nei 300 paukščių galėjo būti net prieš 75 metus“, - DOC pranešime sakė kakapo gelbėjimo programos operacijų vadovė Deidre Vercoe.

Kodėl 2026 m. sezonas buvo rekordinis?

Rekordui susidarė palankios sąlygos: veisimosi amžiaus kakapo dar niekada nebuvo tiek daug (sezono pradžioje - 83 patelės), o DOC prognozės rimu medžiams žadėjo itin gausų derlių. Kakapo veisiasi tik tais metais, kai masiškai dera rimu medžiai, o tai nutinka kas dvejus-ketverius metus. Rimu vaisiais patelės maitina jauniklius. Prieš šį sezoną pertrauka užtruko ketverius metus: ankstesnį kartą kakapo perėjo 2022 m.

Radijo siųstuvai, kuriuos nešioja kiekvienas paukštis, pirmąsias poravimosi žymes užfiksavo 2025 m. gruodžio 29 d. Pirmasis jauniklis išsirito vasario 14 d., per Valentino dieną, Pukenui (Anchor) saloje. Jį išperėjo globėja: patelė Yasmine, kuri pati neturėjo vaisingų kiaušinių, perėjo kiaušinį iš patelės Tīwhiri lizdo. Pasak DOC, kakapo motinoms geriausiai sekasi, kai jos augina ne daugiau kaip du jauniklius, todėl kiaušiniai ir jaunikliai perkeliami tarp lizdų.

Iš viso 150 dienų sulaukė 90 jauniklių. Iki šiol sėkmingiausias buvo 2019 m. sezonas, kai, DOC duomenimis, užaugo 73 jaunikliai. Pirmaisiais programos metais tiek jauniklių, kiek dabar per vieną sezoną, išauginti prireikė 16 metų.

Kaip kakapo gelbėjamos nuo išnykimo?

Kakapo nuo išnykimo saugo dešimtmečius trunkantis kruopštus darbas: specialistai stebi kiekvieną paukštį ir saugo lizdus, o visos papūgos gyvena saugomose salose be plėšrūnų ir aptvertame draustinyje. Kakapo laikomos viena intensyviausiai prižiūrimų rūšių pasaulyje.

Kadaise kakapo gyveno visoje Naujojoje Zelandijoje. Atvykus žmonėms, jų sparčiai mažėjo dėl medžioklės, įvežtų plėšrūnų ir nykstančių buveinių, rašo DOC rūšies apraše. Saugoti rūšį bandyta jau 1894 m., tačiau XX a. viduryje ji buvo beveik išnykusi.

1995 m., kai DOC kartu su pagrindine pietų Naujosios Zelandijos maorių gentimi Ngāi Tahu pradėjo gelbėjimo programą, buvo likęs vos 51 paukštis: 31 patinas ir 20 patelių. Ngāi Tahu kakapo laiko brangenybe (maorių k. taonga). Dėl tokios mažos pradinės populiacijos rūšies genetinė įvairovė maža, todėl nemažai kiaušinių būna nevaisingų, o jaunikliai išsirita prasčiau. Šiemet vasario viduryje iš 187 padėtų kiaušinių vaisingi buvo 74.

Kodėl gamtosaugininkai ima mažiau kištis?

Augant populiacijai, kakapo gelbėtojai pamažu atsisako dalies rankinės priežiūros, kad papūgos vėl veistųsi natūraliau. Šį sezoną lizdai ir jaunikliai tikrinti rečiau, nes daug duomenų teikė nuotolinės lizdų stebėjimo technologijos, o patelės mažiau papildomai šertos. Sezono pradžioje DOC taip pat numatė daugiau kiaušinių palikti išsiristi lizduose, o ne inkubatoriuose.

„Vis labiau sutelkiame dėmesį į tai, kur intensyvaus įsikišimo dar reikia, o kur jau galime pradėti grįžti prie natūralesnių kakapo veisimosi rezultatų“, - sakė Ngāi Tahu atstovas kakapo gelbėjimo grupėje Tāne Davisas.

Šis posūkis matyti ir mažoje detalėje. Šių metų jaunikliai vardus gaus 2027 m. vasarį ir kovą, per pirmąsias išsiritimo metines. Tačiau nedidelė dalis 2026 m. jauniklių liks bevardžiai. Tai bus pirmieji bevardžiai kakapo jaunikliai per visą šiuolaikinę gelbėjimo istoriją, ir DOC tai laiko ženklu, kad rūšis pamažu grįžta prie natūralesnio gyvenimo.

Kas laukia kakapo toliau?

Kitas veisimosi sezonas gali ateiti greičiau nei įprasta. DOC modeliai rodo, kad šįkart tarp sezonų gali praeiti tik dveji metai, taigi kakapo vėl gali perėti jau 2028 m.

Didžiausias iššūkis dabar - vieta. Kakapo veisiasi tik trijose atokiose salose be plėšrūnų: Whenua Hou (Codfish) saloje prie Rakiuros ir Fiordlando regiono Pukenui (Anchor) bei Te Kāhaku (Chalky) salose. DOC bando naujas mažas salas ir aptvertą draustinį, tačiau rūšiai reikia didelių buveinių. Ngāi Tahu ir DOC viliasi, kad tokia buveine taps Rakiura (Stiuarto sala): iš ten kilę visi, išskyrus vieną, šiuolaikinės populiacijos pradininkai. Kad kakapo galėtų ten sugrįžti, iš salos pirmiausia reikia išnaikinti įvežtus plėšrūnus.

Nors 325 paukščiai - daugiausia per kelis dešimtmečius, kakapo tebėra kritiškai nykstanti rūšis. Jai vis dar gresia plėšrūnai, ligos ir prastas kiaušinių išsiritimas, o visa populiacija gyvena vos keliose vietose.

Daugiau gerų žinių apie rūšių sugrįžimą rasite skiltyje Gyvūnai, pavyzdžiui, kaip Kazachstano stepėje po 200 metų gimė Prževalskio arklių kumeliukai ar kiek migruojančių paukščių suskaičiuota per Paukščių palydas Lietuvoje.