Kazachstano stepėje po 200 metų gimė pirmieji Prževalskio arklių kumeliukai

Centrinio Kazachstano stepėje vėl gimsta laukiniai arkliai. 2026 m. rugpjūtį Alibi reintrodukcijos centre Altyn Dalos stepėje atsivedė dvi Prževalskio arklių kumelės, atskraidintos iš Berlyno. Tai pirmieji šios rūšies jaunikliai šiame krašte per maždaug 200 metų, praneša arklius į Kazachstaną grąžinanti Frankfurto zoologijos draugija (FZS).

Kas gimė Altyn Dalos stepėje?

Altyn Dalos (kaz. „Auksinė stepė“) stepėje gimė du Prževalskio arklių eržiliukai. Pirmasis pasaulį išvydo rugpjūčio 22 d. Jo motina - septynmetė kumelė Tessa, gimusi Berlyne ir prieš dvejus metus iš „Tierpark Berlin“ zoologijos parko atskraidinta į Kazachstaną. Tėvas - eržilas Zorro iš Prahos zoologijos sodo veisimo programos, nurodo Prahos zoologijos sodas. Tessai tai pirmasis jauniklis.

Antrasis eržiliukas gimė rugpjūčio pabaigoje. Jo motina Umbra į Kazachstaną taip pat atvežta iš Berlyno 2024 m. Abu kumeliukai sveiki ir netrukus po gimimo atsistojo ant kojų. Kazachstano biologinės įvairovės išsaugojimo asociacija (ACBK) priduria, kad pirmasis jauniklis greitai nusekė paskui motiną ir pradėjo žįsti pieną.

Alibi centras įsikūręs Kostanajaus srityje, prie Altyn Dalos valstybinio gamtinio rezervato. Vietą projekto partneriai rinkosi dėl tinkamų gamtinių sąlygų ir atokumo nuo gyvenviečių.

Kodėl šie kumeliukai tokie svarbūs?

Prževalskio arklys laikomas paskutine tikrai laukine arklių rūšimi pasaulyje. Iš Centrinio Kazachstano stepių jis išnyko daugiau nei prieš 200 metų, daugiausia dėl medžioklės ir ūkininkų bei gyvulių augintojų spaudimo, rašo Prahos zoologijos sodas. XX a. antrojoje pusėje rūšis išnyko ir laisvėje: paskutinė laukinė kaimenė Mongolijoje matyta 1969 m.

Arklius išgelbėjo tarptautinės zoologijos sodų veisimo programos. Prahos zoologijos sodas nuo 1959 m. tvarko tarptautinę Prževalskio arklių kilmės knygą. Pirmiausia arkliai sugrįžo į Mongoliją ir Kiniją, o Kazachstanas tapo trečiąja šalimi, kurioje jie vėl apgyvendinami savo gimtajame areale.

„Didžiausias rūšių apsaugos pasiekimas yra ne sėkmingai išveisti rūšį žmogaus priežiūroje, o sudaryti sąlygas jai vėl gyventi ten, kur ji iš pradžių priklausė“, - FZS pranešime sakė Berlyno zoologijos sodo ir „Tierpark Berlin“ direktorius dr. Andreasas Knieriemas.

Kaip arkliai sugrįžo į Kazachstaną?

Arklius į Kazachstaną skraidina Čekijos karinės oro pajėgos pagal Prahos zoologijos sodo vadovaujamą projektą „Laukinių arklių sugrįžimas“. Pirmieji septyni arkliai iš Berlyno ir Prahos atvyko 2024 m. birželį, 2025 m. - dar septyni, o 2026 m. - aštuoni. Iš viso per trejus metus atskraidinti 22 arkliai. Šiemet, pasak „Tierpark Berlin“, atvyko keturios kumelės iš Niurnbergo, Berlyno ir Didžiosios Britanijos Marwell zoologijos sodų bei keturi eržilai iš Prahos.

Pirmuosius metus arkliai praleido didžiuliuose aklimatizacijos aptvaruose, kur pratinosi prie stepės klimato ir kraštovaizdžio. Žiemą temperatūra čia nukrenta iki 40 laipsnių šalčio. Gyvūnų sveikatą pirmaisiais metais prižiūrėjo Leibnizo zoologijos sodų ir laukinės gamtos tyrimų instituto (Leibniz-IZW) veterinarai.

Ką Prževalskio arkliai duoda stepei?

Didieji žolėdžiai padeda išlaikyti stepę atvirą: jie ganosi, platina sėklas ir sukuria buveines kitoms rūšims. FZS teigimu, trumpai nuganyta žolė gali net riboti gaisrų plitimą, nes stepėje lieka mažiau degios augalinės masės.

Arklių grąžinimas yra 2005 m. įkurtos Altyn Dalos gamtosaugos iniciatyvos dalis. Ta pati iniciatyva atkuria saigų populiacijas ir grąžina į stepę kulanus, Azijos laukinius asilus. 2023 m. Jungtinės Tautos ją pripažino pasaulio ekosistemų atkūrimo pavyzdine iniciatyva, o 2024 m. ji pelnė „Earthshot“ premiją.

Kas bus toliau?

Projekto tikslas - savarankiškai išsilaikanti Prževalskio arklių populiacija. Iki 2029 m. partneriai planuoja į Centrinio Kazachstano stepę paleisti iš viso 40-45 laukinius arklius. Kumeliukai augs kartu su banda, o specialistai stebės, kaip jie vystosi.

„Tikimės, kad ši pirmoji karta padės pamatus savarankiškai išsilaikančiai populiacijai“, - sakė ACBK vykdomoji direktorė Vera Voronova.

Du kumeliukai dar nėra populiacija: kad banda išsilaikytų pati, stepėje turi užaugti ir daugintis kelios arklių kartos. Projekto partneriai tikisi, kad ateinančiais metais gims dar daug kumeliukų. Daugiau gerų žinių apie gyvūnus rasite emo.lt, pavyzdžiui, apie kapibarų sugrįžimą į Lietuvos zoologijos sodą ar rudens Paukščių palydų rezultatus, o kitas geras naujienas iš viso pasaulio - skiltyje Pasaulis.