Lietuvos zoologijos sode gimęs šarvuočio jauniklis po 3 mėnesių išėjo į savaną

Lietuvos zoologijos sode Kaune dabar gyvena trijų rutulinių šarvuočių šeima: tėvas Johnas, mama Marilyn Monroe ir jų jauniklis Johnas jaunesnysis. Pirmuosius tris mėnesius mažylis su mama praleido atskiroje patalpoje, toli nuo lankytojų akių. Nuo spalio 15 d. specialistai visą šeimą po truputį leidžia į atvirą savanos ekspoziciją.

Kodėl rutulinio šarvuočio jauniklį užauginti sunku

Rutulinių šarvuočių jauniklius zoologijos soduose užauginti sunku: Lietuvos zoologijos sodo duomenimis, jų mirtingumas siekia 45-47 proc. Jautriausios yra pirmosios šešios gyvenimo savaitės. Tuo metu naujagimiui būtina ramybė ir tinkamas mikroklimatas, o specialistai turi įsitikinti, kad patelė jaunikliu rūpinasi ir jį maitina.

Be to, šie gyvūnai dauginasi lėtai. Patelė jauniklį nešioja apie keturis mėnesius ir per metus atsiveda tik vieną mažylį.

Kaip jauniklis augo pirmuosius tris mėnesius

Johnas jaunesnysis gimė 2026 m. liepos 15 d. ir svėrė 83 g. Tą pačią dieną specialistai jį su mama perkėlė iš savanos ekspozicijos į žinduolių laboratorijos patalpą. Joje įrengta slėptuvė ir stebėjimo kamera, o temperatūra ir drėgmė palaikomos pastovios.

„Pirmosiomis dienomis svarbiausia buvo ne trukdyti, o stebėti ir laiku fiksuoti net mažiausius pokyčius“, - sako Lietuvos zoologijos sodo egzotariumo gyvūnų priežiūros specialistas Vytautas Ivanauskas.

Į patalpą užeidavo tik veterinarijos gydytojas ir gyvūnų priežiūros specialistas. Kas dvi valandas jie tikrino, ar jauniklis žinda, ir stebėjo patelės elgesį. Pirmąją parą mažylis kelis gramus numetė, todėl specialistai ypač atidžiai sekė jo svorį. Specialistai stebėjo ir ekspozicijoje likusį Johną: ar atsiskyrimas nuo patelės jam nesukėlė streso.

Keturioliktą dieną jauniklis pradėjo atsimerkti, o penkioliktą jau tvirčiau susisukdavo į kamuoliuką ir vis bandė išlįsti iš slėptuvės. Kai po poros dienų smalsuolis pirmą kartą išlindo, Marilyn Monroe jį sugrąžino atgal. Maždaug po mėnesio maitinimai ėmė retėti, o patelė vis ilgiau pabūdavo atskirai - ženklas, kad mažylis stiprėja.

„Mūsų užduotis - suprasti gyvūnų poreikius ir žinoti, kada reikia įsikišti, o kada atsitraukti“, - pasakoja V. Ivanauskas.

Gamtoje šių gyvūnų jaunikliai savarankiški tampa greitai. Mičigano universiteto Animal Diversity Web duomenimis, rutulinių šarvuočių jaunikliai gimsta akli, bet greitai išmoksta vaikščioti ir susisukti į kamuolį, o nuo motinos nebepriklauso maždaug po 72 dienų.

Kaip šarvuočių šeima pratinasi prie savanos ekspozicijos

Trijų mėnesių jaunikliui dar trūksta suaugusio gyvūno atsargumo, o savanos ekspozicijoje laisvai vaikšto ir kitų rūšių gyvūnai. Todėl Johnas jaunesnysis su nauja aplinka susipažįsta palaipsniui ir prižiūrimas specialistų.

Svarbiausias žingsnis buvo jauniklio pažintis su tėvu: specialistai turėjo įsitikinti, kad Johnas mažylį priims. Pirmasis susitikimas praėjo sėkmingai, tad dabar į savaną pamažu leidžiama visa šeima.

Iš kur į Kauną atvyko Johnas ir Marilyn Monroe

Jauniklio tėvai į Kauną atkeliavo iš kitų Europos zoologijos sodų. Patinas iš Vroclavo zoologijos sodo Lenkijoje atvežtas 2023 m. liepą ir tada dar neturėjo vardo. 2025 m. rugpjūtį iš Rygos atvyko trejų metų patelė, kurią rygiečiai jau buvo pavadinę Marilyn Monroe. Tuomet penkerių metų patinui parinktas Johno vardas, o šiemet šeimos vardų liniją pratęsė jų jauniklis.

Ryšiai su Rygos zoologijos sodu nenutrūksta: rugsėjį iš ten į Kauną atvyko ir dvi jaunos kapibaros. Lietuvos zoologijos sodas yra vienintelis visateisis Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA) narys Lietuvoje.

Kuo ypatingi rutuliniai šarvuočiai

Rutuliniai šarvuočiai (Tolypeutes matacus) gyvena Pietų Amerikoje: Argentinos šiaurėje, Bolivijos rytuose, dalyje Paragvajaus ir Brazilijos. Jie renkasi sausesnius miškus, krūmynus, pievas ir savanas, o minta daugiausia skruzdėlėmis ir termitais, kurių kolonijas atkasa stipriomis kojomis ir nagais. Suaugęs gyvūnas sveria 1,4-1,6 kg.

Rūšies vardą lėmė gynybos būdas. Pajutęs pavojų, šarvuotis susisuka į beveik tobulą kamuolį, o šarvuota galva ir uodega užkemša likusį tarpą. Animal Diversity Web duomenimis, gyvūnas dažnai palieka nedidelį plyšį ir staigiai jį užveria, kai plėšrūnas bando įkišti leteną.

Neįprasta ir jų eisena. Priekinėmis kojomis šarvuočiai remiasi į ilgų nagų galiukus, o užpakalinių kojų pirštai suaugę į kanopą primenančią pėdą. Lietuvos zoologijos sodo pranešime rašoma, kad dėl to šarvuočiai eidami atrodo lyg su aukštakulniais. Gilių urvų šie šarvuočiai patys nerausia: slepiasi kitų gyvūnų, pavyzdžiui, skruzdėdų, paliktuose urvuose arba tankioje augalijoje.

Kas gresia rutuliniams šarvuočiams gamtoje

Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) Raudonajame sąraše rutulinis šarvuotis priskirtas artimų grėsmei rūšių kategorijai (NT). Jų mažėja dėl nykstančių buveinių ir medžioklės: daug kur šie gyvūnai medžiojami dėl mėsos. Šarvas, kuris gerai saugo nuo plėšrūnų, prieš žmogų bejėgis, nes susisukusį gyvūną lengva tiesiog pakelti nuo žemės. Atsigauti populiacijai trukdo ir lėtas dauginimasis.

Lietuvos zoologijos sode šiuo metu gyvena daugiau nei 2,6 tūkst. gyvūnų, atstovaujančių apie 200 rūšių. 83 iš jų saugomos pasauliniu mastu, 15 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Panašiai retoms rūšims padeda ir kiti Europos zoologijos sodai: neseniai į Prahą atkeliavo 300 Lordo Howe gyvalazdžių kiaušinių.

Rutulinių šarvuočių šeimą galima aplankyti Lietuvos zoologijos sode Kaune kasdien 10-18 val., pirmadieniais nuo 11 val. Bilietus galima pirkti kasose arba iš anksto internetu, kur jie pigesni.