Į Prahą atkeliavo 300 Lordo Howe gyvalazdžių kiaušinių: gali išsiristi ir patinai

Lordo Howe salos gyvalazdė (Dryococelus australis) užauga iki 15 cm ilgio, o angliškai kalbančiose šalyse ji vadinama „medžių omaru“ ar net „vaikščiojančia dešra“. Prahos zoologijos sodas šią kritiškai nykstančią rūšį laiko nuo 2024 m., tačiau visi jo vabzdžiai iki šiol buvo patelės. Spalio 1 d. iš San Diego zoologijos sodo Kalifornijoje atkeliavo 300 kiaušinių, kurie, pranešė Prahos zoologijos sodas, tai gali pakeisti.

Kodėl Lordo Howe salos gyvalazdėms reikia patinų?

Iš neapvaisintų kiaušinių Lordo Howe salos gyvalazdėms išsirita tik patelės, todėl be patinų Prahos populiacija negali tapti visaverte veisimo grupe. Dauginimasis be apvaisinimo vadinamas partenogeneze, ir iki šiol Prahoje augo tik taip atsiradę vabzdžiai. Iš San Diego gauti kiaušiniai apvaisinti, todėl iš jų gali išsiristi ir patelės, ir patinai.

Kiaušiniai padėti gegužę ir birželį, o jų inkubacija trunka apie septynis mėnesius. Pirmųjų lervų Praha tikisi apie Naujuosius metus. Lytis paaiškės ne iš karto: skirtumai tampa matomi maždaug po ketvirtojo išsinėrimo, o patinus, be kita ko, išduoda ryškesni dygliai ant užpakalinių kojų.

Apvaisinti kiaušiniai turi ir trūkumą. Prahos zoologijos sodo duomenimis, iš neapvaisintų kiaušinių išsirita iki 80 proc. lervų, o iš apvaisintų - mažiau nei 60 proc. Užtat jie didesni.

„Skirtumus matome jau dabar. Tikimės, kad didesni lytinio dauginimosi būdu atsiradę kiaušiniai pranašauja ir didesnius jauniklius, o vėliau ir didesnius suaugusius vabzdžius, nes mūsų partenogenetiniai individai paprastai būna mažesni“, - sakė Prahos zoologijos sodo bestuburių gyvūnų prižiūrėtojas Vojtěchas Víta.

Siunta Prahai ypač vertinga, nes naujų veisimui skirtų šios rūšies vabzdžių į Europą neatkeliavo jau dešimtmetį. Prahos komanda nori ištirti, kodėl iš Europos veisimo populiacijų pamažu dingo patinai ir kaip patino poravimasis su partenogenetine patele paveikia palikuonių vystymąsi. Jei viskas pavyks, Prahos zoologijos sodas, pasak V. Vítos, galėtų tapti Europos centru, iš kurio šių gyvalazdžių gautų kiti zoologijos sodai.

Kaip gyvalazdės išnyko iš Lordo Howe salos?

Lordo Howe salos gyvalazdes išnaikino žiurkės, kurios į salą pateko 1918 m. iš ant rifo užplaukusio laivo. Lordo Howe sala yra Tasmano jūroje, apie 700 km į šiaurės rytus nuo Sidnėjaus, ir priklauso Australijai, nurodo Visuotinė lietuvių enciklopedija. Dar prieš 110 metų gyvalazdės joje buvo dažnos, o per dvejus metus po žiurkių atsiradimo išnyko.

Gyvalazdės nebuvo vienintelės aukos. Lordo Howe salos valdybos duomenimis, žiurkės prisidėjo prie penkių endeminių paukščių, mažiausiai 13 endeminių bestuburių ir dviejų augalų rūšių išnykimo saloje.

Kaip vabzdžiai buvo rasti Ball's Pyramid uoloje?

Lordo Howe salos gyvalazdės išliko Ball's Pyramid, vulkaninės kilmės uoloje, kuri iš vandenyno kyla maždaug už 20 km nuo Lordo Howe salos. Tai aukščiausias pasaulyje jūroje stūksantis uolos stulpas.

Septintajame dešimtmetyje australų nuotykių ieškotojai bandė įkopti į uolos viršūnę. Jos nepasiekė, bet ant atšiaurios uolos rado negyvą, labai didelio vabzdžio kūną. Gyvų gyvalazdžių Ball's Pyramid uoloje rasta tik 2001 m., rašo Melburno zoologijos sodą valdanti Zoos Victoria. Tai buvo pirmieji gyvi šios rūšies vabzdžiai, kuriuos žmonės pamatė per daugiau nei 80 metų.

Vėliau mokslininkai uoloje aptiko dar apie 20 vabzdžių. Zoos Victoria duomenimis, vienintelėje laukinėje populiacijoje gyvena vos 20-30 gyvalazdžių. Jos neturi sparnų, aktyvios naktimis ir minta tik vienos rūšies krūmu.

Dėl audringos jūros prie uolos neįmanoma prisišvartuoti valtimi, tačiau 2003 m. gelbėtojams pavyko į Australijos žemyną parvežti dvi poras, iš viso keturis vabzdžius. Nuo jų prasidėjo veisimo programa, kurioje svarbiausią vaidmenį atlieka Melburno zoologijos sodas. Prahos zoologijos sodas šią programą remia jau seniai.

Kaip gyvalazdės gyvena Prahos zoologijos sode?

Prahos zoologijos sodas Lordo Howe salos gyvalazdes laiko nuo 2024 m., kai iš Bristolio gavo 400 kiaušinių. Dabar sode gyvena apie 200 šių vabzdžių. Šių metų vasarį išsiritusios pirmosios visiškai Prahoje išaugintos kartos patelės jau tampa suaugusios, todėl netrukus gali atsirasti antroji partenogenetinių patelių karta.

Naujus kiaušinius prižiūrėtojai išsijoja ir sudeda į vermikulito ir „Seramis“ molio granulių mišinį, kuriame jie bręs iki išsiritimo. Lankytojai gyvalazdes gali pamatyti ekspozicijoje „Ball's Pyramid“ apatinėje zoologijos sodo dalyje.

Lordo Howe salos gyvalazdė priklauso gyvalazdžių būriui, kuriame yra apie 2 500 rūšių, rašo VLE. Dauguma jų gyvena atogrąžose ir paatogrąžiuose, neturi sparnų, aktyvios naktį, o sustingusios atrodo kaip šakelės.

Ar gyvalazdės grįš į Lordo Howe salą?

Lordo Howe salos gyvalazdes į gimtąją salą planuojama grąžinti kitais metais, nes žiurkių naikinimas ten, pasak V. Vítos, regis, pavyko. Lordo Howe salos valdyba paskutinį žiurkių ir pelių naikinimo etapą įgyvendino 2019 m. gegužę-gruodį, o 2025 m. lapkritį paskelbta galutinė ataskaita patvirtino, kad graužikai iš salos pašalinti. Valdybos duomenimis, tai didžiausia nuolat gyvenama sala, iš kurios pavyko išnaikinti graužikus.

Gamta saloje jau atsigauna. Valdybos skaičiavimu, atsigauti pradėjo daugiau nei 30 saugomų rūšių. Nykstančių salos paukščių, angliškai vadinamų woodhen, 2019 m. suskaičiuota 208, o 2024 m. pabaigoje jau mažiausiai 1 638. 2022 m. birželį saloje vėl rastas medieną ėdantis Lordo Howe salos tarakonas, daugiau nei 80 metų laikytas išnykusiu.

„Galbūt artėjame prie rūšies prisikėlimo tiesiogine prasme, ir nuostabu būti to dalimi“, - sakė V. Víta.

Sėkmė dar negarantuota. Iš apvaisintų kiaušinių išsirita mažiau lervų, o kiek tarp jų bus patinų, paaiškės tik po kelių mėnesių. Lordo Howe salos valdyba taip pat pabrėžia, kad norint salą išlaikyti be graužikų, biologinės saugos priemones reikės finansuoti ir toliau.

Apie kitas rūšis, kurias pavyko atitraukti nuo išnykimo ribos, emo.lt jau rašė: Naujojoje Zelandijoje kakapo papūgų jau 325, o Prahos zoologijos sodo vadovaujamas projektas padėjo Prževalskio arkliams po 200 metų vėl susilaukti kumeliukų Kazachstano stepėje. Daugiau gerų žinių apie gyvūnus rasite emo.lt.