Beveik 9 iš 10 paramą įsikurti gavusių jaunųjų ūkininkų tebeūkininkauja

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) patikrino, kokį ilgalaikį poveikį turi parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Rezultatas geras: didžioji dauguma jaunųjų ūkininkų, paramą gavusių per du ankstesnius ES finansavimo laikotarpius, ūkininkauja iki šiol.

Ar jaunieji ūkininkai tęsia veiklą gavę paramą?

Taip, dauguma tęsia. NMA išanalizavo beveik 6 000 jaunųjų ūkininkų, kurie paramą įsikurti gavo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Jaunų ūkininkų įsikūrimas“ arba 2014-2020 m. programos priemonę „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Iš jų 4 400, arba beveik 87 proc., 2026 m. pateikė paraiškas išmokoms už deklaruotus plotus ir gyvulius.

Naujesniojo laikotarpio paramos gavėjai ūkininkauja dar dažniau. NMA pranešimo duomenimis, iš jų toliau aktyviai dirba 92 proc., arba 2 253 žmonės. Šį laikotarpį agentūra nurodo kaip 2014-2022 m.: pagal 2014-2020 m. programą paraiškos dar buvo priimamos ir 2022 m.

Ką reiškia „tebeūkininkauja“ ir kiek pasitraukė?

NMA ūkininkaujančiu laiko žmogų, kuris 2026 m. pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms už deklaruotus plotus ar gyvulius. Tokios paraiškos šiemet nepateikė 672 analizuoti jaunieji ūkininkai, arba 13,2 proc.

Ne visi jie metė žemės ūkį. Tikrai pasitraukusiais agentūra laiko tik tuos, kurie plotus deklaravo ne ilgiau kaip 10 metų ir per tą laiką nesinaudojo investicine parama. Tokių yra 410: tai 61 proc. paraiškų nebepateikusių ir 8 proc. visų analizuotų paramos gavėjų. Kiti paraiškų nebeteikiantys ūkininkai plotus deklaravo ilgiau nei 10 metų arba investavo su parama, todėl NMA jų nepriskiria tikrai pasitraukusiems.

Analizė turi ir ribų. Paraiška išmokoms rodo, kad žmogus tebeūkininkauja, bet nepasako, kokio dydžio jo ūkis ir ar jis pelningas. Be to, pranešime nurodyti skaičiai, 4 400 ir 672, kartu sudaro apie 5 070, o ne beveik 6 000 žmonių. Kaip vertinti likusius analizuotus paramos gavėjus, pranešime nepaaiškinta, o nuorodos į išsamią analizę jame nėra.

Kodėl svarbios papildomos investicijos?

NMA vertinimu, ūkį išlaikyti ir plėsti labai padeda tolesnės investicijos. Iš veiklą tęsiančių jaunųjų ūkininkų 57 proc. pasinaudojo ne tik įsikūrimo parama, bet ir kitomis investicinėmis priemonėmis. Likę 43 proc. kol kas tik teikia paraiškas išmokoms už plotus ir gyvulius.

Kaip parama padėjo Vyteniui Grigui?

Vytenis Grigas ūkininkauti pradėjo nuo nulio, o įsikūrimo parama jam leido iš karto dirbti kelis hektarus. Ją jis gavo pagal 2014-2020 m. programos priemonę „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, tą pačią, kurios gavėjus dabar įvertino NMA.

Pradžioje jis turėjo 25 arų sklypą maždaug 30 km nuo Vilniaus, vėliau įsigijo apie 7 hektarus žemės. Paramos lėšomis nusipirko techniką ir įrangą, užsodino apie 70 proc. sklypo, pastatė apie 60 proc. reikiamos tvoros, įsigijo surenkamą garažą technikai ir iškasė tvenkinį lietaus ir tirpsmo vandeniui laistymui kaupti.

„Didžiausias paramos privalumas buvo tas, kad ji suteikė galimybę pradėti ne nuo kelių arų, o nuo kelių hektarų“, - Žemės ūkio ministerijai pasakojo V. Grigas.

Dabar tai nedidelis sodininkystės ir uogininkystės ūkis: auga kriaušės, lazdynai, trešnės, braškės ir šparagai, o apie 80 proc. ūkio užima sodai. Braškių žmonės atvažiuoja prisiskinti patys. Ministerijos birželio pranešime V. Grigas pristatomas kaip Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas ir Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos valdybos narys. Abejojantiems jis pataria pradėti nuo aiškaus plano ir kalbėtis su jau ūkininkaujančiais žmonėmis. „Ūkininkavimas nėra sprintas - tai ilgas, bet labai prasmingas kelias“, - sako jis.

Kokia parama jaunajam ūkininkui skiriama dabar?

Dabar parama jaunajam ūkininkui skiriama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. NMA kvietimo duomenimis, galima gauti iki 60 000 eurų dotaciją, iki 100 000 eurų lengvatinę paskolą arba abi, tačiau kartu ne daugiau kaip 100 000 eurų. Pagal ankstesnę programą 2022 m. jaunasis ūkininkas galėjo gauti 40 000 eurų.

Paraišką gali teikti 18-40 metų žmogus, kuriam paraiškos dieną dar nėra sukakę 41 metai. Jis turi savo vardu įregistruoti žemės ūkio valdą ir ūkininko ūkį, pirmą kartą steigtis kaip jų valdytojas ir įrodyti pasirengimą ūkininkauti, pavyzdžiui, žemės ūkio ar veterinarijos išsilavinimu, kursais arba bent metų praktika. Paramos gali prašyti ir įmonės, kurių dalyviai ir vadovai ne vyresni nei 40 metų.

2026 m. paraiškos priimtos birželio 1-30 d. Dotacijoms skirta 22,69 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms - 18,73 mln. eurų. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, iš 2023 m. pateiktų paraiškų patvirtinti 107 jaunųjų ūkininkų projektai, iš 2024 m. - 258, iš 2025 m. - 373. Ministerijos patarėjos Sigutės Mečkovskienės teigimu, už gautas lėšas galima pirkti techniką, įrangą, gyvulius ar sodinukus, modernizuoti ūkį arba pradėti perdirbti produkciją. Visam laikotarpiui priemonei skirta 95 mln. eurų ES ir Lietuvos lėšų.

Kodėl Lietuvai reikia jaunų ūkininkų?

Tarp Lietuvos ūkių valdytojų 2020 m. 65 metų ir vyresnių buvo beveik tris kartus daugiau nei jaunesnių nei 40 metų. Eurostato duomenimis, iš 132 080 valdytojų jaunesni nei 40 metų buvo 15 210, arba 11,5 proc., o 65 metų ir vyresni - 42 470, arba 32 proc. Visoje ES tais metais jaunesni nei 40 metų sudarė 11,9 proc. ūkių valdytojų.

Kartų kaitą ministerija nori skatinti ir kitaip. 2026 m. birželį ji skelbė su socialiniais partneriais aptarianti bandomąją strateginio plano priemonę „Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo“. Pagal ją pradėti ūkininkauti norintys jauni žmonės galėtų gauti lėšų mentorystei, konsultacijoms, ūkio perėmimo planui ir mokymams. Tokį modelį jau taiko, pavyzdžiui, Austrija ir Prancūzija.

Daugiau gerų žinių iš Lietuvos kaimo ir miestelių rasite skiltyje Regionai, o apie verslą - skiltyje Verslas.