Visuomenę keisti bandančių Lietuvos jaunuolių per 2 metus padaugėjo nuo 40 iki 56 proc.

Lietuvos jaunuoliai per dvejus metus tapo gerokai aktyvesni piliečiai. Europos Komisijos spalio 28 d. paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos „Jaunimas ir demokratija“ duomenimis, daugiau nei pusė 15-30 metų Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus pasirašė peticiją, dalyvavo mitinge, parašė politikui ar kitaip bandė ką nors pakeisti.

Ta pati apklausa rodo, kad Lietuvos jaunimas dažniau nei vidutiniškai ES sportuoja klubuose ir savanoriauja, labiau pasitiki savo dirbtinio intelekto įgūdžiais ir šviesiau žiūri į ateitį.

Kiek Lietuvos jaunuolių bando keisti visuomenę?

Bent vieną pilietinį veiksmą per pastaruosius metus atliko 56 proc. Lietuvos jaunuolių. 2024 m. pavasarį tokių buvo 40 proc., taigi rodiklis per dvejus metus pakilo 16 procentinių punktų.

ES vidurkis per tą patį laikotarpį augo lėčiau: nuo 48 iki 55 proc. Didesnis nei Lietuvoje šuolis užfiksuotas tik Liuksemburge (39 punktai), Maltoje (26), Slovėnijoje (20) ir Estijoje (19), o Vengrijoje rodiklis išaugo tiek pat, kiek Lietuvoje.

Aktyvėja visa Europos jaunoji karta. Kokios nors organizacijos veikloje per metus dalyvavo 75 proc. jaunų europiečių, 2024 m. tokių buvo 64 proc. Lietuvoje nė vienos organizacijos veikloje nedalyvavo 22 proc. jaunuolių, prieš dvejus metus - 27 proc.

Kur Lietuvos jaunimas dalyvauja dažniausiai?

Daugiausia Lietuvos jaunuolių telkia sporto klubai: jų veikloje per metus dalyvavo 31 proc. apklaustųjų. ES vidurkis - 26 proc., o daugiau nei Lietuvoje jaunimo sporto klubuose tik Prancūzijoje (36 proc.). Tai dera su rugsėjį paskelbtu kitu „Eurobarometru“, kuris parodė, kad lietuviai apskritai sportuoja daugiau nei prieš ketverius metus.

Savanoriškos veiklos organizacijose dalyvavo 21 proc. Lietuvos jaunuolių (ES - 18 proc.), jaunimo ar laisvalaikio klubuose - 20 proc., kitose jaunimo ir nevyriausybinėse organizacijose - 19 proc. Pastarųjų dalis per dvejus metus išaugo 10 punktų.

Lietuvos jaunimas labiau nei daugelio kitų šalių bendraamžiai tiki bendru veikimu. Paklausti, kaip veiksmingiausiai pasiekti, kad sprendimų priėmėjai išgirstų jaunų žmonių balsą, jie dažniausiai nurodė mokinių ar jaunimo organizacijas (32 proc.) ir viešąsias konsultacijas (30 proc.). Socialiniai tinklai liko trečioje vietoje (28 proc.).

Daugėja ir patirties kitose ES šalyse. Lietuvoje nė vienoje veikloje svetur nėra dalyvavę 34 proc. jaunuolių, 2024 m. tokių buvo 45 proc. Studijas, mokymus ar praktiką kitoje ES šalyje nurodė 22 proc., savanorystę - 21 proc.: abu rodikliai per dvejus metus pakilo po 7 punktus. Viena tokių galimybių - „Erasmus+“, kurio Erasmus dienų renginiai spalį vyko ir Lietuvoje.

Ar Lietuvos jaunimas moka naudotis dirbtiniu intelektu?

Pačių jaunuolių vertinimu, geriau nei vidutiniškai ES. Kad gali saugiai naudotis dirbtinio intelekto (DI) įrankiais, mano 78 proc. Lietuvos jaunuolių (ES - 72 proc.), o kad su jais pasiekia norimų rezultatų - 63 proc. (ES - 56 proc.).

DI įgūdžių Lietuvos jaunimas dažniausiai mokosi pats: skaitydamas, ieškodamas informacijos ir bandydamas (38 proc.). Iš žiniasklaidos ir socialinių tinklų mokėsi 33 proc., mokykloje ar universitete - 27 proc. Tai pačių jaunuolių savęs vertinimas, o ne įgūdžių testas.

Ar Lietuvos jaunuoliai tiki savo ateitimi?

Labiau nei dauguma bendraamžių Europoje. Kad po 30 metų jaunimas Lietuvoje turės tokias pačias galimybes gyvenime kaip dabartinis, sutinka 48 proc. Lietuvos jaunuolių, o ES vidurkis - 33 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva yra šešta ES, po Estijos, Maltos, Liuksemburgo, Latvijos ir Danijos.

Kad šiandien jaunimas turi tokias pačias galimybes kaip jų bendraamžiai prieš 30 metų, mano 44 proc. Lietuvos jaunuolių. Visoje ES taip mano tik trečdalis jaunų žmonių. Eurokomisaro Glenno Micallefo teigimu, tai turėtų rūpėti kiekvienam Europos politikui.

„Jaunimas nori deramo darbo, būsto, kurį galėtų įpirkti, ir teisingos galimybės susikurti gerą gyvenimą“, - sakė už kartų teisingumą, jaunimą, kultūrą ir sportą atsakingas G. Micallefas Komisijos pranešime.

Iš Europos Sąjungos Lietuvos jaunimas labiausiai tikisi daugiau darbo galimybių ir taikos bei saugumo (abu po 34 proc.). Kad ES sprendimai daro įtaką jų kasdieniam gyvenimui, mano 81 proc. Lietuvos jaunuolių, ES vidurkis - 75 proc.

Kaip vyko apklausa ir kas bus toliau?

„Eurobarometro“ apklausa Nr. 585 vyko internetu 2026 m. birželio 19 - liepos 1 d. Iš viso apklausti beveik 26 800 jaunuolių nuo 15 iki 30 metų visose 27 ES šalyse, iš jų 1 040 Lietuvoje. Pokyčiai skaičiuojami lyginant su tokia pačia 2024 m. balandžio apklausa. Duomenys atspindi pačių jaunuolių nuomonę ir jų pačių nurodytus veiksmus.

Europos Komisija apklausos rezultatus naudos rengdama naują ES jaunimo strategiją, kuri galios po 2027 m. Visi Lietuvos rodikliai skelbiami šalies suvestinėje, o šalių palyginimai - išsamioje ataskaitoje.