Vilniaus hakatoną laimėjo „Vilkas“: programėlė padėtų greičiau pastebėti miesto problemas

Vilniečiai kasmet savivaldybei praneša apie dešimtis tūkstančių miesto bėdų, tačiau dalis pranešimų taip ir lieka be atsako. Šią problemą ėmėsi spręsti „Hack4Vilnius 2026“ nugalėtojai. Spalio 14 d. VILNIUS TECH paskelbė, kad pagrindinį 2 000 eurų prizą laimėjo komanda „SLLAB“ (Synthetic Logic Lab), sukūrusi programėlės „Vilkas“ prototipą.

Hakatone dalyvavo daugiau nei 100 žmonių, susibūrusių į 34 komandas. Per tris dienas, spalio 9-11 d., jie kūrė sprendimus sostinės įmonių ir organizacijų iškeltiems iššūkiams, dažnai remdamiesi atvirais miesto duomenimis.

Kas laimėjo „Hack4Vilnius 2026“?

„Hack4Vilnius 2026“ laimėjo komanda „SLLAB“, antroji vieta atiteko komandai „TJ“, trečioji - komandai „Dilgėlė“. Prizų fondas siekė 3 500 eurų: nugalėtojai gavo 2 000 eurų, antrosios vietos komanda - 1 000 eurų, trečiosios - 500 eurų.

Hakatoną universiteto Plytinės rūmuose devintą kartą surengė Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) kartu su Saulėtekio Tech Parku. Sekmadienio vakarą komandų pristatymų klausėsi komisija: Saulėtekio Tech Parko direktorė Laima Balčiūnė, „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ vyresnioji verslo analitikė Monika Rakickė, „ID Vilnius“ direktorius Vaidas Paulauskis ir „LitBAN“ operacijų vadovė Sigita Zulonienė.

Universiteto pranešimo duomenimis, komisija vertino, kiek sprendimas naujas ir išbaigtas, kokį rinkos potencialą jis turi, kaip komanda panaudojo atvirus duomenis ir kaip pristatė savo darbą.

Kaip veiktų miesto problemų radaras „Vilkas“?

„Vilkas“ yra mobiliosios programėlės prototipas: gyventojas, padedamas dirbtinio intelekto, keliais paspaudimais užfiksuotų pastebėtą problemą, o netoliese esantys kiti naudotojai galėtų ją patvirtinti. Savivaldybei programėlė siūlo pranešimų valdymo sistemą. Pranešimai be pakankamų įrodymų ar netinkami būtų atsijojami automatiškai, o prioritetai skaičiuojami pagal patvirtinimų skaičių, skubumą, vietą ir tendencijas.

Iššūkį pateikė VILNIUS TECH mokslininkai: kaip padėti Vilniui greičiau pastebėti problemas ir nuspręsti, kurias spręsti pirmiausia. Hakatono svetainėje skelbtame aprašyme primenama, kad informacija apie duobes, šiukšles, parkavimą ar triukšmą išbarstyta skirtinguose šaltiniuose, todėl sunku įvertinti, kur bėdos kartojasi.

Komanda „SLLAB“ pirmiausia išnagrinėjo, kaip veikia dabartinė sistema. Jos analizė parodė, kad beveik kas penktas pranešimas platformoje tvarkaumiesta.lt baigiasi be jokių veiksmų, nes trūksta įrodymų, pranešimas kartojasi arba informacija netiksli. Komandos duomenimis, dauguma jaunų vilniečių apie miesto problemas apskritai nepraneša: nežino, kur ir kaip tai padaryti, arba netiki, kad problema bus išspręsta.

Platforma „Tvarkau miestą“ naudojama plačiai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija jos pranešimų duomenis kaupia nuo 2012 m. ir skelbia Lietuvos atvirų duomenų portale. emo.lt suskaičiavo, kad 2025 m. platformoje užregistruota daugiau nei 60 000 pranešimų, o iki 2026 m. liepos 1 d. iš viso - daugiau nei 474 000.

Kad pranešti būtų smagiau, „Vilkas“ naudoja žaidimo elementus: taškus, rajonų, mokyklų ir įmonių iššūkius, tikrus partnerių prizus. Kurdama prototipą, komanda rėmėsi Informatikos ir ryšių departamento viešų duomenų žemėlapiu ir Vilniaus miesto atvirų duomenų portalu.

Kaip duomenys padėtų planuoti šiukšliavežių maršrutus?

Antrąją vietą pelniusi komanda „TJ“ sukūrė sistemą, kuri numatytų, kuriuos atliekų konteinerius verta ištuštinti konkrečią dieną. Komanda apdorojo beveik 13 mln. 2023-2026 m. VASA išvežimo įrašų apie 128 tūkst. konteinerių ir atkūrė, kokiais maršrutais iš tikrųjų važiuoja miesto šiukšliavežės.

Iššūkis kilo iš kasdienės bėdos. Jo aprašyme rašoma, kad per dažnas ar per retas atliekų išvežimas kelia nepatogumų ir švaisto išteklius, o geriau suplanuoti maršrutai taupytų laiką ir degalus, mažintų taršą.

Komandos poreikio modelis remiasi kiekvieno konteinerio istorija ir svėrimo duomenimis. Sprendimą papildo veikiantis daiktų interneto prototipas: „Arduino“ ultragarso jutiklis matuoja, kiek konteineris prisipildęs, o sistema, gavusi šiuos duomenis, iš karto perplanuoja maršrutą.

Vilniuje yra ir įmonė, kuri tokius sprendimus galėtų įvertinti. Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA), miesto tarybos įsteigta 2015 m., savo svetainėje nurodo, kad kontroliuoja atliekų surinkimą ir vežimą, stebi maršrutus ir nustato, kiek konteinerių reikia, kokio tūrio ir kaip dažnai juos tuštinti.

Ką keleiviams pasiūlė komanda „Dilgėlė“?

Trečiąją vietą laimėjusi „Dilgėlė“ sukūrė papildinį JUDU programėlei, kad kelionė autobusu ar troleibusu būtų įdomesnė, nesvarbu, ar ji trunka 15 minučių, ar pusantros valandos. Keleivis galėtų skaityti apie pravažiuojamas vietas, jų istoriją ir įdomius faktus, žaisti trumpus žaidimus su kitais tos pačios transporto priemonės keleiviais arba vienas ir rinkti taškus.

Iššūkį pateikė pati JUDU. Jo aprašyme primenama, kad tūkstančiai vilniečių kasdien dalį laiko praleidžia autobusuose ir troleibusuose, o kelionė dažniausiai tėra būdas nuvykti iš vienos vietos į kitą. Sprendimas turėtų suteikti kelionei papildomos vertės ir paskatinti dažniau rinktis viešąjį transportą.

JUDU yra savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ prekės ženklas, o jos programėlė jau jungia kelionių planavimą, viešojo transporto bilietus, autobusų ir troleibusų judėjimą realiuoju laiku ir automobilių parkavimą.

Ar hakatonų idėjos virsta tikromis paslaugomis?

Kol kas visi trys nugalėję sprendimai yra prototipai, sukurti per tris dienas. VILNIUS TECH pranešime neskelbiama, kad savivaldybė, VASA ar JUDU juos ketintų diegti. Organizatoriai tikisi, kad idėjos bus plėtojamos ir pasibaigus hakatonui.

„Tikiuosi, kad per šias tris dienas sukurti prototipai taps pagrindu sprendimams, kuriuos ateityje išvysime Vilniuje“, - sakė ilgamečio renginio partnerio „Cognizant“ Lietuvos ir Lenkijos padalinių vadovas Jaroslavas Sadovskis.

Ankstesni hakatonai rodo, kad toks kelias įmanomas. Organizatorių duomenimis, 2018 m. laimėjusi programėlė „GetPet“, sukurta tam, kad beglobiams šunims iš Vilniaus prieglaudų būtų lengviau rasti naujus namus, sulaukė ir užsienio žiniasklaidos dėmesio, o 2019 m. prie jos prisijungė savivaldybės įmonė „Grinda“. Komandos „RainDrop“ dirvožemio drėgmės jutiklis, laimėjęs 2019 m., iškart po hakatono ėmė stebėti techninės kūrybos dirbtuvių „Technariumas“ šiltnamį.

Pastarųjų metų nugalėtojai taip pat rinkosi kasdienes miesto temas: 2024 m. laimėjo komandos „Fuxai“ programėlė pasiklydusiems augintiniams surasti, 2025 m. - komandos „ecoBuddy“ atliekų rūšiavimo programėlės prototipas su dirbtiniu intelektu. Ar šie sprendimai jau naudojami, organizatoriai neskelbia.

Šiemet Lietuva Pasauliniame inovacijų indekse pakilo į 32 vietą. Daugiau naujienų apie sprendimus, keičiančius kasdienybę, rasite skiltyje Inovacijos.