Lietuva Pasauliniame inovacijų indekse pakilo į 32 vietą - aukščiausią iki šiol

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO) rugsėjo 29 d. Ženevoje paskelbė Pasaulinį inovacijų indeksą 2026 (angl. Global Innovation Index, GII). Lietuva jame pakilo viena vieta ir užėmė 32-ąją. Tai aukščiausia Lietuvos vieta iki šiol, pažymi Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

WIPO ataskaitoje Lietuva minima tarp dvylikos Europos šalių, kurių pozicijos šiemet pagerėjo. Indeksas lygina, kaip šalys sudaro sąlygas naujoms idėjoms gimti ir kiek jų virsta patentais, įmonėmis ir produktais.

Kurią vietą Lietuva užima Pasauliniame inovacijų indekse?

Pasauliniame inovacijų indekse 2026 Lietuva yra 32-a iš 139 vertinamų ekonomikų. WIPO Lietuvos apžvalgos duomenimis, 2020 m. šalis buvo 40-a, 2021 ir 2022 m. - 39-a, 2023 m. - 34-a, 2024 m. - 35-a, o 2025 m. - 33-ia.

Indeksas atskirai vertina, ką šalis investuoja į inovacijas, ir ką iš to gauna. Pagal sąlygas (institucijas, švietimą ir mokslą, infrastruktūrą, rinką ir verslą) Lietuva šiemet yra 27-a, pagal rezultatus (žinias, technologijas ir kūrybinius produktus) - 34-a. Abi vietos geresnės nei pernai. Tarp 54 didelių pajamų šalių Lietuva yra 31-a, tarp 39 Europos šalių - 20-a.

Kur Lietuva pirmauja pasaulyje?

Lietuva pirmauja pasaulyje pagal du WIPO rodiklius: dirbančių moterų su aukštuoju išsilavinimu dalį ir vienaragių vertę, palyginti su ekonomikos dydžiu.

Moterys su aukštuoju išsilavinimu sudaro 32 proc. visų Lietuvoje dirbančiųjų. Tai daugiausia iš visų indekso šalių: antroje vietoje esančioje Airijoje šis rodiklis siekia 31,7 proc., trečiame Singapūre - 31,6 proc. WIPO jį skaičiuoja pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenis.

Vienaragiais vadinamos privačios bendrovės, kurių vertė viršija 1 mlrd. JAV dolerių. WIPO duomenimis, Lietuvos vienaragių vertė 2026 m. sausį siekė 8,03 proc. šalies BVP. Pagal šį rodiklį indekso autoriai aukščiausią balą skyrė šešioms ekonomikoms: be Lietuvos, tai JAV, Kinija, Izraelis, Singapūras ir Estija. Didžiausia vienaragių vertė, palyginti su BVP, yra Estijoje (19,4 proc.) ir Singapūre (18 proc.).

Pasaulio dešimtuke Lietuva yra ir pagal kelis kitus rodiklius:

• informacinių ir ryšių technologijų naudojimas - 4 vieta;
• verslumo politika ir kultūra - 6 vieta;
• aplinkosaugos vadybos sertifikatų ISO 14001 skaičius - 6 vieta;
• nacionalinių vaidybinių filmų skaičius - 8 vieta;
• finansavimo galimybės startuoliams ir sparčiai augančioms įmonėms - 9 vieta;
• mobiliųjų programėlių kūrimas - 9 vieta.

„Tarptautiniame kontekste ryškėjančios Lietuvos stiprybės - talentai, verslumas ir technologiniai gebėjimai - suteikia tvirtą pagrindą tolesniam mūsų šalies augimui“, - sakė Inovacijų agentūros direktorė dr. Monika Paulė ministerijos pranešime.

Kas per metus augo sparčiausiai?

Sparčiausiai augo tarptautinių patentų paraiškų skaičius: WIPO inovacijų stebėsenos duomenimis, 2025 m. jų pateikta 68,2 proc. daugiau nei 2024 m. Mokslinių publikacijų padaugėjo 12,1 proc., rizikos kapitalo sandorių - 9,5 proc., o darbo našumas padidėjo 2,8 proc.

Patentų šuolis vis dėlto prasidėjo nuo nedidelio skaičiaus. Per dešimtmetį (2015-2025 m.) tarptautinių patentų paraiškų vidutiniškai mažėjo po 0,5 proc. per metus. Pagal patentų skaičių, palyginti su ekonomikos dydžiu, Lietuva tėra 59-a pasaulyje.

Kur Lietuvai dar reikia pasitempti?

Silpniausiai Lietuva vertinama pagal jaunimo demografinį potencialą (124 vieta) ir išlaidas programinei įrangai, palyginti su BVP (102 vieta). Žemai ji ir pagal pajamas iš intelektinės nuosavybės (98 vieta), aukštųjų technologijų importą (76 vieta) bei mokėjimus už intelektinę nuosavybę (73 vieta).

Atsilieka ir naujų žinių kūrimas: šioje srityje Lietuva yra 60-a. WIPO duomenimis, šalis moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) 2024 m. skyrė 1,04 proc. BVP, o pačios įmonės atliko MTEP už 0,43 proc. BVP. Ekonomikos ir inovacijų ministerija daugiausia galimybių mato didinant verslo investicijas į MTEP, glaudesniame mokslo ir verslo bendradarbiavime ir sparčiau paverčiant žinias produktais.

WIPO pati įspėja, kad metų palyginimams įtakos turi duomenų prieinamumas ir metodikos pokyčiai. Pasak WIPO, statistinis patikimumo intervalas Lietuvai 2026 m. indekse - nuo 31 iki 33 vietos.

Kaip Lietuvai sekasi, palyginti su kaimynėmis?

Baltijos šalių lyderė išlieka Estija - ji pasaulyje yra 17-a. Latvija šiemet pateko į geriausiųjų keturiasdešimtuką (40 vieta), Lenkija yra 39-a, Suomija - 8-a.

Pirmąją vietą 16-us metus iš eilės išlaikė Šveicarija. Toliau rikiuojasi Švedija, JAV, Pietų Korėja ir Singapūras.

Kas yra Pasaulinis inovacijų indeksas?

Pasaulinis inovacijų indeksas - kasmetinis WIPO reitingas, kuris pagal 79 rodiklius lygina šalių inovacijų ekosistemas: nuo institucijų, švietimo ir infrastruktūros iki patentų, startuolių finansavimo ir kūrybinių produktų. 2026 m. leidimas - jau 19-asis.

Šių metų ataskaitos tema - startuoliai, mokslinių tyrimų atradimus paverčiantys verslu: puslaidininkių, robotikos, kvantinių kompiuterių, gyvybės mokslų ar kosmoso technologijų įmonės. WIPO suskaičiavo, kad nuo 2000 m. tokių įmonių pasaulyje įkurta daugiau kaip 30 000, o jų bendra vertė siekia 7,6 trln. JAV dolerių.

Indeksas skelbiamas kasmet, tad kitą kartą Lietuvos pozicija paaiškės 2027 m. Daugiau gerų žinių apie Lietuvos verslą, startuolius ir inovacijas - emo.lt rubrikose.