Lietuvoje rūkoma ir geriama mažiau: kasdien rūkančių jaunuolių - beveik perpus mažiau

Lietuvos gyventojai rūko ir geria rečiau nei prieš dešimtmetį. Tai rodo Valstybės duomenų agentūros (VDA) 2025 m. gyventojų sveikatos statistinio tyrimo rezultatai, paskelbti rugsėjo 17 d. Tyrimas kartojamas pagal bendrą visos Europos Sąjungos metodiką, todėl naujus duomenis galima palyginti su 2014 ir 2019 m. rezultatais.

Kiek žmonių rūko Lietuvoje?

2025 m. kasdien rūkė 16 proc. 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų, o 2014 m. - 20 proc. VDA šį sumažėjimą vadina reikšmingu. Nerūkančiųjų dalis išaugo iki 81 proc.: 2014 m. tokių buvo 75 proc., 2019 m. - 76 proc.

Vyrai rūko gerokai dažniau nei moterys. Kasdien arba kartais rūkė 31 proc. vyrų ir 11 proc. moterų.

Jaunimas kasdien rūko beveik perpus rečiau

Labiausiai pasikeitė jauniausių žmonių įpročiai. Kasdien rūkančių 15-24 metų jaunuolių dalis, palyginti su 2014 m., sumažėjo beveik perpus, nurodo VDA. Ryškus pokytis matyti ir 25-34 metų amžiaus grupėje.

Tą pačią kryptį rodo ir moksleivių apklausos. Europos mokyklų tyrimo ESPAD duomenimis, 2024 m. per paskutines 30 dienų cigaretes rūkė 10,2 proc. 15-16 metų moksleivių, o 2003 m. tokių buvo 40,7 proc. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) vertina, kad tai geriausi rodikliai nuo 2003 m.

Vienas rodiklis juda priešinga kryptimi - elektroninės cigaretės. 2025 m. kasdien jas rūkė 3 proc. gyventojų, kartais - dar 3 proc. (2019 m. - po 2 proc.). Dažniausiai jas renkasi 15-24 metų (15 proc.) ir 25-34 metų (16 proc.) žmonės.

Ar Lietuvoje geriama mažiau alkoholio?

Taip. 2025 m. bent kartą per savaitę alkoholio išgėrė 10 proc. gyventojų, 2014 m. - 14 proc., 2019 m. - 13 proc. Kas savaitę geriančių vyrų buvo 16 proc., moterų - 6 proc.

Vyrai alkoholį vartoja dažniau, bet būtent tarp jų vartojimas mažėjo labiausiai, pažymi VDA. Moterų įpročiai per 11 metų pasikeitė nedaug. Per metus iki apklausos alkoholio visai nevartojo 35 proc. gyventojų: 27 proc. vyrų ir 41 proc. moterų.

Panašią tendenciją rodo ir pardavimų duomenys. 2023 m. vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 11 litrų absoliutaus alkoholio, 0,2 litro mažiau nei 2022 m. Pasak NTAKD, tai mažiausias legalaus alkoholio suvartojimas per dešimtmetį. ESPAD tyrime 2024 m. per paskutines 30 dienų alkoholio vartojo 24,4 proc. 15-16 metų moksleivių, 2003 m. - 77,1 proc. Geresnio rezultato per visą ESPAD tyrimų istoriją Lietuvoje nebuvo.

Daugiau judančių, geriau vertinama burnos sveikata

Fiziškai aktyvių žmonių daugėja lėtai, bet nuosekliai. 2025 m. vidutiniškai 30 minučių ir ilgiau per dieną sportavo ar aktyviai leido laisvalaikį 11 proc. gyventojų (2014 m. - 9 proc., 2019 m. - 10 proc.). Aktyviausi yra 15-24 metų jaunuoliai: tarp jų tokių 26 proc., o tarp 65 metų ir vyresnių - 4 proc.

Šiek tiek pagerėjo ir burnos sveikatos vertinimas. Dantų ir dantenų būklę gerai ar labai gerai vertino 45 proc. gyventojų (2019 m. - 44 proc.), blogai ar labai blogai - 19 proc. (2019 m. - 20 proc.). Ypač pagerėjo aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių vertinimai: gerai savo burnos sveikatą vertino 66 proc. vyrų (2019 m. - 58 proc.) ir 60 proc. moterų (2019 m. - 55 proc.).

Kurie rodikliai negerėja?

Ne visos tyrimo žinios geros. Depresijos simptomus per dvi savaites iki apklausos jautė 27 proc. gyventojų (2019 m. - 18 proc.), o antsvorio turėjo ar buvo nutukę 61 proc. suaugusiųjų (2019 m. - 57 proc.). Vaisius kasdien valgė 37 proc., daržoves - 45 proc. gyventojų, abu rodikliai mažesni nei 2019 m. Dėl ilgų eilių kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų atidėjo 24 proc. žmonių (2019 m. - 20 proc.).

Kaip atliktas tyrimas?

Gyventojų sveikatos statistinis tyrimas vyko 2025 m. rugsėjį-lapkritį. Jame dalyvavo daugiau kaip 5 200 iš Gyventojų registro atrinktų 15 metų ir vyresnių žmonių. Tyrimas atliekamas visose ES valstybėse narėse pagal bendrą metodiką, jį iš dalies finansavo Europos Sąjunga.

Rezultatus rugsėjo 17 d. pristatė VDA Gyventojų ir namų ūkių statistikos skyriaus vedėja Inga Daunaravičienė, duomenis komentavo Higienos instituto ir Valstybinės ligonių kasos specialistės. „Ypač svarbu, kad tyrimas atliekamas periodiškai ir pagal bendrą metodiką visose Europos Sąjungos valstybėse, todėl galime stebėti pokyčius laike ir geriau suprasti, kuriose srityse situacija gerėja, o kur išlieka iššūkių“, - sakė I. Daunaravičienė.

Išsamūs duomenys pagal amžių, lytį ir išsilavinimą skelbiami Oficialiosios statistikos portale. Daugiau gerų žinių apie sveikatą ir naujienų iš Lietuvos rasite emo.lt.